Egzoplanetų atmosferos tyrinėjamos beveik taip pat seniai, kaip pačios egzoplanetos – pirmieji matavimai atlikti prieš du dešimtmečius. Ilgą laiką jie apsiribojo masyviomis dujinėmis planetomis, kurių atmosferos palyginus storos ir sukelia stiprų sugerties signalą. Gerėjant instrumentams, atmosferos fiksuojamos vis geriau, atskleidžiama vis daugiau cheminių elementų ir junginių jose.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar pirmą kartą egzoplanetos atmosferoje aiškiai užfiksuotas anglies dvideginis. Nukreipę Jameso Webbo teleskopą į planetą WASP-39b, mokslininkai aptiko 4,3 mikrometro bangos ilgio sugerties liniją, atitinkančią anglies dvideginį. WASP-39b yra maždaug Saturno masės planeta labai arti savo žvaigždės.
Anksčiau jos atmosferoje jau aptikti vandens garai, natris ir kalis. Anglies dvideginis svarbus tuo, kad jo formavimuisi reikalingos specifinės sąlygos, todėl žinodami apie jo egzistavimą, mokslininkai galėjo apskaičiuoti ir tikėtinas atmosferos savybes. Geriausiai stebėjimus atitinka modelis, pagal kurį planetos atmosferoje už helį sunkesnių cheminių elementų yra apie 20 % – dešimt kartų daugiau, nei Saulėje. Be to, atmosfera turėtų būti energetinėje pusiausvyroje, t.y. joje nėra labai stiprių temperatūros gradientų. Atmosferoje turėtų būti vandenilio, smalkių bei vandenilio sulfido, tačiau metanui formuotis sąlygos ten nepalankios.
Šias prognozes bus galima patikrinti detalesniais stebėjimais ateityje. Beje, kaip ir daugelis gerų tyrimų, šis uždavė ir tolesnį klausimą. Spektre aptikta sugerties linija ties maždaug keturiais mikrometrais, kurios atmosferos modelis neprognozuoja ir nepaaiškina. Kas ją sukelia, tikėkimės, dar sužinosime. Apskritai anglies dvideginio aptikimas gali būti naudingas ir ieškant gyvybės požymių, nes ši molekulė dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų, bent jau Žemėje.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
