Daugumos žvaigždžių šviesis nuolat keičiasi. Kai kurių – labai nežymiai ir lėtai; tarp jų yra ir mūsų Saulė. Kitų – palyginus stipriai ir greitai, dienų ar mėnesių periodais. Pastarosios žvaigždės labai domina astronomus, nes kintamumas priklauso nuo žvaigždžių gelmėse vykstančių procesų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Praeitą savaitę mokslininkai paskelbė naują kintančių žvaigždžių katalogą su net 116 tūkstančių įrašų – daugiau, nei bet kada anksčiau atrasta vienu kartu. Katalogas sudarytas daugiausiai remiantis apžvalgos ASAS-SN duomenimis.
Ši apžvalga, vykdoma nuo 2013 metų, skirta supernovų paieškai. Teleskopai reguliariai – vidutiniškai dažniau nei kartą per parą – fotografuoja dangų, o algoritmai ieško netikėtai atsiradusių naujų šviesos šaltinių. Bet saugomi ir kiti duomenys, o juose galima sekti žvaigždžių šviesio pokyčius per laikotarpius nuo savaičių iki keleto metų.
Mokslininkai tokių kintančių šaltinių paiešką patikėjo mašininio mokymosi algoritmams, kurie sudaro daugiau nei pusantro milijono kandidatų. Ne visi jie yra tikros kintančios žvaigždės – kai kurie buvo tiesiog blogi duomenys ar kitokie trumpalaikiai objektai. Galutinį atrinkimą mokslininkams padaryti padėjo entuziastai mėgėjai piliečių mokslo projekte Citizen ASAS-SN.
Taip surasta maždaug 400 tūkstančių kintančiųjų žvaigždžių, tarp kurių 116 tūkstančių buvo anksčiau nežinotos. Iš jų 111 tūkstančių kinta periodiškai, o 5000 – nereguliariai. Toks kintamumas ypatingai įdomus, nes gali rodyti artėjančius radikalius žvaigždės pokyčius, pavyzdžiui supernovos sprogimą.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
