James Webb’o kosminis teleskopas tyrinės naujus uolinius pasaulius, kad išanalizuotų šių mažų planetų, esančių už 50 šviesmečių nuo mūsų, geologiją.
Tarp tokių tikslinių planetų yra 55 Cancri e, kuri „dega nuolat“ ir yra padengta lava.
Vėžio žvaigždyno dydžiu į Saulę panaši žvaigždė 55 Cancri turi planetų sistemą. Viena iš jų skrieja taip arti žvaigždės, kad sąlygos planetos paviršiuje primena biblinius pragaro aprašymus: nuolatinė degimo būsena. Skaičiai rodo, kad ji nuo savo saulės nutolusi tik 2,4 mln. km. Aplink savo žvaigždę ji apsisuka tik kartą per 18 valandų, planetos paviršiaus temperatūra yra aukštesnė už daugelio uolienų lydymosi temperatūrą.
Mokslininkai taip pat padarė prielaidą, kad planetą blokuoja žvaigždė, o tai reiškia, kad kai kurios jos sritys visada yra atsuktos į Saulę, nors NASA „Spitzer“ kosminio teleskopo stebėjimai rodo, kad karščiausia sritis gali būti šiek tiek perkelta.
„Įsivaizduokite, jei Žemė būtų daug, daug arčiau Saulės. Taip arti, kad visi metai užtruktų tik kelias valandas. Taip arti, kad gravitacija užblokuotų vieną pusrutulį nuolatinėje degančioje dienos šviesoje, o kitą – begalinėje tamsoje. Taip arti, kada vandenynai verda, uolos pradeda tirpti, o iš debesų lyja lava“, – sakė „ArcaMax“ cituojami specialistai.
NASA priduria, kad tokios planetos mūsų saulės sistemoje nėra. Tarp dalykų, kuriuos mokslininkai tikisi išsiaiškinti, yra tai, ar planeta yra „užrakinta“ viena dalimi, nuolat veikiama jos žvaigždės, ar ji sukasi taip, kad sukurtų dieną ir naktį. Viena teorija teigia, kad planetoje yra „dinamiška atmosfera, kurią judina šiluma“, sako NASA. Kita idėja yra ta, kad dangaus kūnas sukasi, kad keistųsi diena ir naktis, tačiau rezultatai yra pražūtingi: „pagal šį scenarijų paviršius įkaistų, ištirptų ir net išgaruotų dieną, sudarydamas atmosferą, labai ploną, kurią galėtume aptikti“, – sako dirbantys prie J. Webb’o teleskopo mokslininkai.
Jameso Webbo kosminis teleskopas galėtų pradėti visiškai veikti po dviejų savaičių, o pirmųjų jo stebėjimų tikimasi sulaukti šią vasarą, rašo NASA. Pasak mokslininkų, teleskopas gali aptikti atmosferos buvimą. Šiais metais teleskopu bus tiriamos planetos 55 Cancri e ir LHS 3844 b (planeta be atmosferos).
Dvi komandos patikrins šias hipotezes: viena, vadovaujama NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrėjo Renyu Hu, tirs planetos šiluminę emisiją, kad surastų atmosferos požymius, o antra komanda, vadovaujama Stokholmo universiteto docento Alexis Brandeker, išmatuos šilumos emisiją iš apšviestos 55 Cancri e pusės, rašo „Space“.
Šie du tyrimai „suteiks mums fantastiškų naujų perspektyvų apie į Žemę panašias planetas apskritai, padės mums išsiaiškinti, kokia galėjo būti Žemė, kai buvo karšta“.
