Marse, kaip ir Žemėje, matomos pašvaistės. Tačiau magnetinio lauko nėra ir naujas tyrimas parodo, kaip šis reiškinys ten susidaro.
© Emirates Mars Mission
Gerai žinomas atmosferos švytėjimas – poliarinė pašvaistė – yra ne tik mūsų planetoje. Jį galima pamatyti, nors tai kartais galima padaryti tik specialių instrumentų pagalba, visose Saulės sistemos planetose, išskyrus Merkurijų. „Aurora borealis“ ar „Aurora australis“ netgi randamos kai kuriuose Jupiterio palydovuose. Tačiau Marse trūksta visuotinio magnetinio lauko, kuris vaidina lemiamą vaidmenį kuriant pašvaistę. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip šie reiškiniai atsiranda Raudonojoje planetoje, praneša „ScienceAlert“.
Žemėje pašvaistės atsiranda, kai įkrautos saulės vėjo dalelės susiduria su Žemės magnetosfera ir tada patenka į viršutines atmosferos dalis. Ten saulės dalelės sąveikauja su atmosferos dalelėmis ir gaunamas garsusis atmosferos švytėjimas, kurį galima stebėti mūsų planetoje tiek pietuose, tiek šiaurėje. Visa tai yra dėl to, kad Žemė turi galingą magnetinį lauką.
Nėra magnetinio lauko – nėra švytėjimo?
Tačiau Marse pasaulinis magnetinis laukas išnyko planetos formavimosi pradžioje. Betgi Marso plutoje liko vietų, kur lokalūs magnetiniai laukai atsiranda iš įmagnetintų mineralų. Būtent ten susidaro atskiros pašvaistės. Jie ypač paplitę pietiniame Raudonosios planetos pusrutulyje.
Mokslininkai iš Ajovos universiteto (JAV) naujame tyrime nustatė, kad šie vietiniai magnetiniai laukai sąveikauja su saulės vėju ir taip suformuoja pašvaistes. Tačiau šiems reiškiniams įtakos turi ir mūsų Saulės vainikinės masės išmetimai į erdvę.
„Atlikdami tyrimą naudojome duomenis iš MAVEN (NASA misija į Marsą, kuri tiria šios planetos atmosferą) erdvėlaivio, kuris Marsą fotografuoja ultravioletinės šviesos diapazone nuo 2014 m. Jame yra specialus prietaisas, kuris taip pat gali analizuoti saulės vėjo sroves“, – sako tyrėjas Zachary Girazyan iš Ajovos valstijos universiteto.
Apdorojant turimus duomenis, mokslininkai priėjo prie išvados, kad saulės vėjo dalelių ir vietinių magnetinių laukų sąveika lemia „aurorų“ atsiradimą Marse. Tačiau tuo pat metu galingesni dalelių srautai arba vainikinių masių išmetimai, kuriuos Saulė siunčia į kosmosą, yra labiau atsakingi už pašvaisčių ryškumą. Beje, šios emisijos dažnai atsiranda kartu su saulės blyksniais. Kaip jau rašė „Focus“, mūsų žvaigždėje 2022 metų gegužės 19 dieną įvyko net trys galingi blyksniai.
„Kai saulės dalelės pasiekia Marsą tam tikru kampu, jos sąveikauja su vietinių magnetinių laukų jėgos linijomis ir atsiranda ultravioletinis švytėjimas.
Mokslininkai teigia, kad dabar turi duomenų, paaiškinančių, kaip saulės vėjas gali sukurti „auroras“ planetoje, kurioje nėra visuotinio magnetinio lauko. Šiuos duomenis dabar galima panaudoti norint geriau suprasti atskirų pašvaisčių formavimąsi įvairiose planetose.
