Mokslininkams tenka peržiūrėti savo žinias apie mūsų planetos įtaką kosminei erdvei – palydovas GOES-17 perdavė galingiausios per porą metų geomagnetinės audros nuotraukas.
© NASA Worldview, NOAA / NESDIS / STAR
Audros kaltininkas – povandeninis ugnikalnis Hunga Tonga – Hunga Ha'apai, esantis pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje netoli Tongatapu, pagrindinės Tongos salos. 2022 metų sausio mėnesį įvykusio ugnikalnio išsiveržimo metu, ypatingai galingos smūginės bangos sukėlė milžiniško greičio vėjus – net iki 720 km/h. Palyginimui – stipriausi uraganai gali pasiekti iki 320 km/h greitį.
Vėjo siautimą galima buvo užfiksuoti palydovais net 190 km aukštyje virš Žemės. Tai daug aukščiau, negu taip vadinama Karmano linija, esanti 100 km aukštyje virš Žemės jūros lygio. Ši riba skiria Žemės atmosferą ir kosminę erdvę.
„Nemanau, kad tikėjomės išvysti kažką tokio didingo“ – sakė Kalifornijos Berklio universiteto fizikas Brajanas Hardingas (Brian J. Harding), kuris aprašė vykdytą išsiveržimo poveikio tyrimą. – „Laukėme nedidelės reakcijos, nežymių raibuliavimų jonosferoje“.
© NASA’s Goddard Space Flight Center/Mary Pat Hrybyk-Keith
B. Hardingas dirbo su NASA jonosferos tyrimų misijos ICON duomenimis. Ši misija tiria, kaip kosminiai orai sąveikauja su Žemės jonosfera. Anksčiau, mokslininkai manė, kad jonosferos pokyčiai labiau priklauso nuo Saulės aktyvumo, negu nuo reiškinių Žemėje.
Bet kosminė audra, kuri buvo aptikta po ugnikalnio išsiveržimo, yra didžiausia ir smarkiausia per beveik porą metų, kiek vykdoma ICON misija. „Tyrimų rezultatai verčia stebėtis, kaip viskas susiję – įvykiai Žemėje daro poveikį kosmosui, o kosmosas – Žemei“ – išvadą apibendrino mokslininkas.
