Mokslininkai mano, kad kažkur ten gali egzistuoti „antivisata“, kuri atrodo kaip veidrodinis mūsų visatos atvaizdas, atkartojantis beveik viską, ką darome. Jei ši teorija pasitvirtintų, ji galėtų paaiškinti tamsiosios medžiagos buvimą.
Asociatyvi „Pixaby“ nuotr.
Pirma, šiek tiek informacijos: „Didysis sprogimas“ yra bendras terminas, apimantis įvairias teorijas, kurias tyrinėjo kosmologai – mokslininkai, bandantys atsukti laikrodį kuo arčiau pačios visatos pradžios. Dauguma sutinka, kad materija pradžioje sprogo, tačiau yra įvairių nuomonių, pavyzdžiui, ar tuo pradiniu momentu temperatūra buvo itin aukšta, ar itin žema, nukritusi iki absoliutaus nulio.
Taip pat nesutariama dėl to, kas galėjo nutikti iki paties sprogimo. Ar gali būti, kad tai, ką vadiname Didžiuoju sprogimu, buvo dar didesnio vykstančio proceso posūkio taškas? Pagalvokite apie momentą, kai atsimušate ant batuto ir jūsų kojos beveik liečia žemę apačioje – tada įsivaizduokite, kad matote tik tolesnį šokimą aukštyn; tai būtų beprasmiška be pirmosios, žemyn nukreiptos judėjimo pusės!
Tamsioji materija, jei tokia egzistuoja, mokslininkus glumina net labiau nei Didysis sprogimas. Taip yra todėl, kad tamsioji medžiaga yra pagrindinė dalis, padedanti užbaigti neaiškų galvosūkį – klausimą, kas sudaro mus supančią visatą šiandien, o ne prieš milijardus metų. Tamsioji medžiaga sudaro didžiąją visatos materijos dalį, bet mes negalėjome niekada niekur jos pamatyti.
Kaip tamsioji materija visiškai pasislepia ir kokios jos savybės? Tai didžiulės paslaptys, kurias bando aiškinti daugybė kitų idėjų. Šiuo metu vienas iš tamsiosios medžiagos apibūdinimo būdų yra labai pažodinis: „tamsioji“ reiškia, kad ji nėra šviečianti, o tai yra techninis terminas medžiagai, kuri neatspindi ir neišspinduliuoja jokių fotonų taip, kad galėtume ją identifikuoti. Tačiau fizinius (ne vizualinius) tamsiosios medžiagos efektus galime išmatuoti tokiuose dalykuose kaip gravitacinės bangos.
Dabar grįžkime prie naujos teorijos. Ar gali būti, kad naujai atrasta „anti-visata“ gali veikti lygiagrečiai su mūsų visata, bet laikui bėgant atgal? Jei taip, ji iš esmės egzistuotų „atgal“ laike, link Didžiojo sprogimo, lygiai taip pat, kaip mūsų visata laike juda „į priekį“.
Naujame dokumente, paskelbtame praėjusį mėnesį žurnale „Annals of Physics“, Perimetro instituto (PI), Kanados Ontarijo mieste, mokslininkai teigia, kad Didysis sprogimas galėjo būti mažesnis ir simetriškesnis, nei mes manome.
„Be kitų dalykų, mes išsamiai apibūdinsime nepaprastą šios hipotezės išvadą, t. y. labai ekonomišką naują kosmologinės tamsiosios medžiagos paaiškinimą“, – rašo tyrėjai.
Vienas šaunus šio Didžiojo sprogimo modelio dalykas yra tai, kad jis pašalina poreikį to, ką mokslininkai vadina „infliacija“. Vietoj to, laikui bėgant visata galėjo natūraliai išsiplėsti ir ne taip stipriai, o tai galėtų supaprastinti mūsų paaiškinimą, kas nutiko.
Ir tam, kad šios dvi „prieš ir po“ visatos būtų tikrai simetriškos, turėtume pridėti naujų žinių dalelę prie esamo supratimo apie mus supančią visatą. Šiandien mes žinome apie neutrinus, ypač mažas paslaptingas daleles, susijusias su gravitacija ir silpnaja sąveika. Jei mūsų visatą atspindi panaši visata, einanti laiku atgal nuo Didžiojo sprogimo, tai, ką vadiname tamsiąja medžiaga, iš tikrųjų gali būti neutrino, kuris yra „dešiniarankis“, versija. Šis terminas apibrėžia neutrino judėjimo kryptį. Tai būtų natūrali „kairiarankių“ neutrinų priešingybė kitoje visatoje.
Jei tai jums skamba kaip svaiginantys dalykai, esate visiškai teisus. Tačiau iteracija (iteracija – proceso kartojimas skirtas rezultatų sekos generavimui) naudojant tokią naują teoriją yra svarbi kosmologijos dalis, nes mokslininkai turi turėti esamas, paskelbtas teorijas, kad galėtų jas išnagrinėti ir nuspręsti, koks bus kitas jų teorinis žingsnis. Tai padaryti daug lengviau, jei gaunate atsakymus viešai skelbdami savo stebėjimus ir matavimus, o tai ilgainiui palieka nuostabų idėjų pėdsaką, kai tobuliname savo supratimą ir kuriame sudėtingesnius būdus stebėti visatą.
