Dėl klimato kaitos labai sutrinka Žemės vandens ciklas. Remiantis naujais palydovų duomenimis, visame pasaulyje vis sparčiau šaldomi gėli vandenys, o sūrūs vandenys tampa sūresni. Jei šis modelis išliks ir toliau, tai paskatins liūtis, rašoma „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Išvados rodo, kad labai pagreitėjo pasaulinis vandens ciklas, o tai ne taip aiškiai pastebima atliekant tiesioginius druskingumo matavimus iš vandenyno plūdurų, kurie paprastai matuoja šiek tiek žemiau vandenyno paviršiaus. Tačiau jis paprastai prognozuojamas klimato modeliuose.
Klimatologai mano, kad kylant pasaulinei temperatūrai vandenyno paviršiuje didės garavimas, todėl viršutinis jūros sluoksnis taps sūresnis ir į atmosferą pateks daugiau drėgmės.
Tai savo ruožtu padidins kritulių kiekį kitose pasaulio dalyse, todėl kai kurie vandens telkiniai taps dar mažiau sūrūs.
Šį modelį iš esmės galima apibūdinti taip: „ten, kur drėgna, bus drėgniau, o ten kur sausa, bus sausiau“, ir tai tikrai kelia susirūpinimą. Jei vandens ciklas dėl visuotinio atšilimo paspartės, tai gali turėti didelį poveikį šiuolaikinei visuomenei, nes gali sukelti sausras ir vandens trūkumą, taip pat didesnes audras ir potvynius.
Gali būti, kad dėl to net pradėjo sparčiau tirpti sniegas, nes poliariniuose regionuose padaugėjo kritulių.
„Šis didesnis atmosferoje cirkuliuojančio vandens kiekis taip pat gali paaiškinti kai kuriose poliarinėse srityse užfiksuotą padidėjusį kritulių kiekį, kai dėl to, kad lyja, o ne sninga, pagreitėja sniego tirpimas“, – aiškina Barselonos Jūros mokslų instituto matematikė Estrella Olmedo.
Tolimuose mūsų planetos šiaurės ir pietų ašigaliuose yra mažiau vandenynų plūdurų, kurie tiesiogiai matuoja paviršiaus druskingumą. Naujoji palydovinė analizė yra pirmoji, kurioje pateikiamas pasaulinis požiūris į šį klausimą.
„Ten, kur vėjas nebe toks stiprus, paviršinis vanduo įšyla, bet jis nesimaišo su žemiau esančiu vandeniu, todėl paviršius tampa sūresnis nei žemesnieji sluoksniai ir palydoviniais matavimais galima stebėti garavimo poveikį“, – aiškina fizikas Antonio Turielis iš Ispanijos jūrų instituto.
Naujausiuose klimato modeliuose numatoma, kad dėl kiekvieno laipsnio Celsijaus atšilimo Žemės vandens ciklas gali suintensyvėti iki 7 proc.
Praktiškai tai reiškia, kad drėgnosios vietovės gali tapti vidutiniškai 7 proc. drėgnesnės, o sausosios – 7 proc. sausesnės.
Tyrimas publikuotas „Scientific Reports“.
