Naujai atrastas žvaigždžių sprogimo tipas gali padėti geriau suprasti termobranduolinius sprogimus žvaigždėse.
Naujai aptiktas reiškinys vadinamas „micronova“ ir vyksta baltųjų nykštukių žvaigždžių paviršiuje. Medžiagai kaupiantis ant baltosios nykštukės, įvyksta lokalizuotas termobranduolinis sprogimas – jis ir vadinamas mikronova.
Astronomai teigia, kad šie sprogimai per kelias valandas sudegina nuo dešimčių iki šimtų kvintilijonų kilogramų žvaigždės medžiagos.
Tai, pasak tyrėjų, prilygsta keliems milijardams Didžiųjų Gizos piramidžių.
Baltosios nykštukės, esančios artimose dvinarėse sistemose, gali veikti kaip termobranduolinių sprogimų mašinos. Baltoji nykštukė yra vadinamoji „negyva“ žvaigždė – likusi suirusio branduolio dalis po to, kai pagrindinės sekos žvaigždė pritrūko kuro ir išmetė išorinę medžiagą.
Kitos tokios rūšies žvaigždės, priklausančios skirtingoms masės klasėms, yra neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės, rašo „Science Alert“.
Baltųjų nykštukių žvaigždžių masė yra iki 1,4 karto didesnė už Saulės masę tačiau telpa į Žemės dydžio rutulį.
Kai kuriais retais atvejais dvinarės sistemos yra pakankamai artimos. Tad kai abi žvaigždės sukasi viena aplink kitą, mažesnė, tankesnė ir masyvesnė baltoji nykštukė siurbia medžiagą – daugiausia vandenilį – iš palydovo. Šis vandenilis kaupiasi baltosios nykštukės paviršiuje, kur įkaista.
Masė tampa tokia didelė, kad slėgis ir temperatūra sluoksnio apačioje sudaro sąlygas termobranduoliniam sprogimui. Tyrėjų komanda nustatė, kad mikronova yra tarsi mažesnė šio sprogimo versija.
