Saulės aktyvumas po truputį auga. Praeitą antradienį įvyko didžiulis išsiveržimas. Laimei, jis nutiko priešingoje Saulės pusėje nuo Žemės, taigi tiesioginio pavojaus mums nesukėlė. Jį užfiksavo kelios orbitinės observatorijos, kurios Saulę stebi iš įvairių pusių – NASA zondai „STEREO-A“ ir „SOHO“ bei Europos kosmoso agentūros „Solar Orbiter“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Išsiveržimas buvo galingiausias, kurį pavyko užfiksuoti vienoje nuotraukoje kartu su Saulės disku. Išsiveržimas taip pat sudegino dvi nedidelės kometos liekanas, kurios kaip tik skrido palyginus arti Saulės.
Saulės dėmė, iš kurios kilo šis išsiveržimas, sekmadienį atsisuko į artimesnę Saulės pusę; joje jau įvyko pora nedidelių žybsnių, tačiau nei vienas neprilygo ankstesniajam ir didelio pavojaus Žemei nekėlė. Visgi žybsnių ir išsiveržimų pavojaus, net ir netiesioginio, nereikėtų nuvertinti: vasario pradžioje „SpaceX“ į kosmosą išsiuntė eilinį spiečių „Starlink“ palydovų, tačiau 40 iš 49 greitai nukrito į Žemę.
Taip nutiko dėl Saulės išsiveržimo poveikio – jo sukelta geomagnetinė audra įkaitino ir išpūtė viršutinius atmosferos sluoksnius, todėl palydovus veikė daug stipresnis atmosferos pasipriešinimas ir jie nesugebėjo pasiekti darbinės orbitos. O žybsnių artimiausiais metais bus vis daugiau.
Naujausias Saulės aktyvumo ciklas prasidėjo 2019-ųjų gruodį, maksimumą jis turėtų pasiekti 2025 metų antroje pusėje. Įvairios prognozės rodė, kad šis ciklas turėtų pasižymėti menkesniu aktyvumu, nei keli ankstesni, bet kol kas realybė prognozių neatitinka. Pavyzdžiui, Saulės dėmių skaičius – vienas iš aktyvumo indikatorių – pastarosiomis savaitėmis yra kone dvigubai aukštesnis, nei numatė ilgalaikės prognozės.
Daugiau detalios informacijos apie Saulės aktyvumą rasite „Space Weather“ tinklalapyje.
