Gaila, kad dar nesame ištobulinę tarpgalaktinių kelionių, nes po turistinio skrydžio į WASP-121b tikrai negrįžtumėte tuščiomis kišenėmis (o gal net ir kibirais).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Egzoplaneta WASP-121b, esanti maždaug už 900 šviesmečių nuo Žemės, yra kiaušinio formos degtukas. Temperatūra planetos dieninėje pusėje gali siekti iki 2537 laipsnių Celsijaus. Ji tokia karšta, kad sunkiųjų metalų elementai, pavyzdžiui, geležis ir magnis, egzistuoja dujų pavidalu ir nuolat veržiasi iš atmosferos į kosmosą.
Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Astronomy“, astronomai pirmą kartą pažvelgė į tamsiąją planetos pusę naudodami NASA „Hubble“ teleskopą.
Pietų Afrikos astronomijos observatorijos teleskopai WASP-121b atrado 2015 m. Planeta, kuri yra šiek tiek didesnė ir sunkesnė už Jupiterį, yra ties riba, kai ją gali suplėšyti jos gimtosios žvaigždės, žinomos kaip WASP 121, gravitacinės jėgos.
Ji pilnai apskrieja aplink šią žvaigždę kartą per 1,3 dienos ir yra tarsi užrakinta – viena jos pusė nuolat skęsta žvaigždės šviesoje, o kita amžinai žvelgia į kosmosą, rašo CNET. Planetoje taip pat siaučia įspūdingi vėjai, kurių greitis viršija vėjo greitis planetoje viršija 17 tūkst. km per valandą.
„Hubble“ padėjo daugiau sužinoti apie WASP-121b atmosferą 2017 m., kai pirmą kartą pastebėta, jog joje yra vandens garų. Naujajame tyrime vėl kreiptasi į „Hubble“ ir išsamiai atskleista planetos atmosfera bei tai, kaip temperatūros kaita nuo dienos iki nakties veikia elementus, skraidančius karštuose viršutiniuose planetos sluoksniuose.
Mokslininkai nustatė, kad naktinėje pusėje greičiausiai yra egzotiškų debesų, sudarytų iš geležies ir titano, taip pat korundo – to paties mineralo, kuris Žemėje randamas rubinuose ir safyruose, rašo CNET. Debesys iš naktinės pusės patenka į dieninę ir atsiduria itin nepalankioje aplinkoje, kur kondensuojasi ir krenta kaip lietus.
Iš esmės, jei galėtumėte išgyventi WASP-121b, pamatytume, kaip iš dangaus krenta skysti rubinai ir safyrai.
