Radaras nėra visai nauja technologija. Įprastai radarai naudojami navigacijai ir stebėjimui. Pavyzdžiui, orų radarai stebi judančius debesis, o oro eismo kontrolierių – lėktuvų judėjimą ore. Tačiau Sidnėjau universiteto mokslininkai mano, kad labai maži radarai gali pasitarnauti ir medicinoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Radaras – tai aptikimo ir atstumo nustatymo radijo bangomis sistema (akronimas – radio detection and ranging). Paprastai tariant, antena siunčia radijo bangas ir klausi jų atspindžių. Žinoma, tai – labai supaprastintas paaiškinimas, bet būtent dėl to STEALTH technologija suformuoti kariniai lėktuvai ir laivai praktiškai neturi statmenų paviršių.
Kuo radaras būtų naudingas medicinoje? Maži kūdikiai, ypač neišnešioti, dažnai yra per maži įprastiems gyvybinių funkcijų stebėjimo prietaisams. Dėl to, pavyzdžiui, labai sunku stebėti jų kvėpavimą. Tuo tarpu įvairias traumas patyrę žmonės turi labai jautrią odą, prie kurios sunku tvirtinti medicininius prietaisus. Su ta pačia problema susiduriama ir gydant retomis ligomis sergančius žmones.
Sidnėjaus universiteto mokslininkai sukūrė ypatingai mažą fotoninį radarą, kuris, kaip tikimasi, kada nors tilps išmaniojo telefono dydžio prietaise. Panašiai kaip oro uosto radaras stebi lėktuvų judėjimą, šis prietaisas gali stebėti krūtinės judesius plakant širdžiai ar kvėpuojant. Taigi, ant paciento kūno nereikėtų kabinti jokių nepatogių sensorių ir jis galėtų miegodamas persiversti ant kito šono.
Fotoninis radaras, priešingai nei įprasti radarai, naudoja šviesą. Tai leidžia pasiekti aukštos rezoliucijos atvaizdus. Kai įprasti radarai aplinką stebi metrais ir kilometrais, pažangus Sidnėjaus fotoninis lazeris pacientus stebės milimetrų tikslumu. Mokslininkai mano, kad toks radaras būtų pakankamai pigus ir būtų pritaikomas ne tik medicinoje.
