Pirmą kartą istorijoje žmonių sukurtas erdvėlaivis užmezgė ryšį su Saule. 2021 m. balandžio 28 d. NASA kosminis zondas „Parker Solar Probe“ įskrido ir išskrido iš Saulės vainiko, viršutinės žvaigždės atmosferos. Jis ne tik išgyveno šį bandymą, įrodydamas, kad turi aukščiausios kokybės karščiui atsparų skydą, bet ir atliko vietos matavimus, suteikdamas mums daugybę niekada anksčiau nematytų duomenų apie Saulės sistemos šerdį, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Parker Solar Probe“ „prisilietimas prie Saulės“ yra nepaprastas Saulės mokslo momentas ir tikrai išskirtinis žygdarbis“, – sakė NASA dirbantis astrofizikas Thomas Zurbuchenas.
Anot jo, šis etapas ne tik suteikia mokslininkams gilesnių įžvalgų apie mūsų žvaigždės evoliuciją bei jos poveikį visai Saulės sistemai, bet ir viskas, kas yra sužinoma apie Saulę, suteikia daugiau informacijos apie žvaigždes likusioje Visatoje.
„Parker Solar Probe“ zondas buvo paleistas 2018 metais, jo pagrindinis tikslas – ištirti Saulės vainiką. Per savo planuojamą septynerių metų misiją jis turėtų iš viso turėti 26 glaudžius priartėjimus prie Saulės.
Per beveik penkias valandas Saulės atmosferoje zondas išmatavo Saulės magnetinio lauko svyravimus ir paėmė dalelių mėginius. Anksčiau mokslininkų vertinimai apie tai rėmėsi išorine informacija.
„Priskrisdamas taip arti Saulės, „Parker Solar Probe“ dabar gali pajausti, kokios sąlygos yra magnetiškai dominuojančiame Saulės atmosferos sluoksnyje – vainike, – ko mes niekada anksčiau negalėjome“, – sakė astrofizikas Nouras Raouafi, „Parker Solar Probe“ projekto mokslininkas iš Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijos.
Buvimo vainike įrodymas mokslininkams matomas magnetinio lauko, Saulės vėjo duomenyse ir pačiuose vaizduose – buvo galima pamatyti erdvėlaivį, skrendantį per vainikines struktūras, pastebimas visiško Saulės užtemimo metu.
Saulė neturi kieto paviršiaus. Vietoje to, jos viršutinę ribą apibrėžia tai, kas vadinama Alfven kritiniu paviršiumi, kur gravitacija ir Saulės magnetiniai laukai yra per silpni, kad išlaikytų plazmą. Virš šio taško kyla Saulės vėjas, toks greitas, kad jo bangos atitrūksta nuo Saulės. Tai, kas laikoma Saulės paviršiumi, yra sudaryta iš besisukančių plazmos elementų ir vadinama fotosfera.
