Elektronika.lt
 2026 m. birželio 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 28 d. 10:29
Telekomunikacijų rinka jau pasidalinta? Kodėl telekomunikacijų verslas vėl tampa įdomus investuotojams
Birželio 27 d. 16:40
„Samsung“ pristato „Galaxy A27 5G“: didesnis ekranas ir platesnės DI galimybės
Birželio 27 d. 10:14
„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar lietuviai pasirengę sėsti į automobilį be vairuotojo?
Birželio 26 d. 18:23
AGON PRO AGP277QKDC: pirmasis naujos kartos AGON 7 serijos modelis
Birželio 26 d. 16:41
Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?
Birželio 26 d. 14:58
Naujasis elektrinis „Renault Megane E-Tech“, dar daugiau charakterio, dinamiškumo ir technologijų
Birželio 26 d. 12:18
„Škoda Peaq“: naujasis elektrinis flagmanas nubrėžia erdvės ir technologijų standartus
Birželio 26 d. 10:24
Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“ – kartu su LIMACON stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą inžinerijos srityje
Birželio 26 d. 08:30
„REDMI Watch 6“: išmanusis laikrodis, tinkantis kiekvienai jūsų gyvenimo sričiai
Birželio 25 d. 18:32
Lietuva turi žaliąją galią – dabar jai reikia lankstesnio tinklo (1)
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles, GTA 6 Character
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

EK pristatė programos „Europos horizontas“ naujovę - penkias mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas

Publikuota: 2021-09-30 17:46
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Europos Komisija paskelbė, kad pradedamos įgyvendinti penkios naujos ES misijos. Misijos – programos „Europos horizontas“ naujovė ir originali ES politikos idėja suburti devyniems Kolegijos nariams pavaldžias Europos Komisijos tarnybas – padės vykdyti mokslinius tyrimus siekiant įgyvendinti pagrindinius EK prioritetus ir išspręsti vienus iš didžiausių nūdienos uždavinių: kovoti su vėžiu, prisitaikyti prie klimato kaitos, apsaugoti vandenynus, jūras ir kitus vandenis, gyventi žalesniuose miestuose ir užtikrinti gerą dirvožemio būklę bei apsirūpinti sveiku maistu.

Penkios ES misijos:

1. Prisitaikymo prie klimato kaitos misija – bent 150-čiai Europos regionų ir bendruomenių padėti iki 2030 m. tapti atspariems klimato kaitai.

Šia misija bus siekiama, kad neatidėliotinas prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkis virstų galimybe Europai tapti atspariai, teisingai ir pasirengusiai susidoroti su klimato anomalijomis, pavyzdžiui, ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, gamtos gaisrais, infekcinėmis ligomis ir kt. Misija padės Europos regionams pasirengti neišvengiamiems pokyčiams ir ekstremaliems įvykiams, dalytis patirtimi ir sprendimais, kaip išvengti žmonių aukų ir išsaugoti pragyvenimo šaltinius.

2. Kovos su vėžiu misija – bendradarbiauti įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą, kad iki 2030 m. prevencija, gydymu ir ilgesnio bei kokybiškesnio gyvenimo sprendimais būtų pagerinta daugiau kaip 3 mln. žmonių gyvenimo kokybė.

Šia misija bus padedama ES valstybėms narėms, regionams ir bendruomenėms vėžio kontrolės srityje, ypač atsižvelgiant į trikdomąjį COVID-19 pandemijos poveikį. Bus plečiamos mūsų žinios apie vėžį, gerinama prevencija, optimizuojamas diagnozavimas ir gydymas, gerinama pacientų bei jų šeimų gyvenimo kokybė ir užtikrinamos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis visoje Europoje. Įgyvendinant misiją piliečiai, įskaitant pacientus, bus mokslinių tyrimų ir inovacijų dėmesio centre, o moksliniai tyrimai ir inovacijos – politikos formavimo.

3. Iki 2030 m. atkurti mūsų vandenynus ir kitus vandenis.

Dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių mūsų vandenynui ir kitiems vandenims, o sykiu ir visai mūsų visuomenei, kyla grėsmė. Ši misija grindžiama nauju sisteminiu požiūriu, kad vandenynas ir visi kiti vandenys traktuotini kaip visuma. Toks požiūris atliks svarbų vaidmenį neutralizuojant poveikį klimatui ir atkuriant gamtą. Misija padės apsaugoti vandens ekosistemas ir biologinę įvairovę: bus apsaugota 30 proc. ES jūros teritorijos, atkurtos jūrų ekosistemos ir 25 000 km laisvai tekančių upių, mažinama ir šalinama tarša sumažinant plastiko šiukšlių kiekį jūroje, sumažinamas maisto medžiagų praradimas ir naudojama perpus mažiau cheminių pesticidų, taip pat bus neutralizuotas mėlynosios ekonomikos poveikis klimatui, ji taps žiedinė, o grynasis jūroje išmetamų teršalų kiekis bus nulinis.

4. Iki 2030 m. – 100 pažangiųjų poveikį klimatui neutralizavusių miestų.

Miestai, išmetantys daugiau kaip 70 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, atlieka esminį vaidmenį siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Sudarant klimatu besirūpinančio miesto sutartis ir aktyviai į šią veiklą įtraukiant miestiečius, šia misija bus padedama bent 100 miestų iki 2030 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui. Šie miestai bus klimato ir skaitmeninių inovacijų lyderiai. Juose išbandomi sprendimai padės visiems kitiems miestams iki 2050 m. pasekti jų pavyzdžiu.

5. Europos dirvožemio būklės gerinimo misija – sukurti 100 gyvųjų laboratorijų ir kelrodžių projektų, rodysiančių pavyzdį, kaip iki 2030 m. atkurti gerą dirvožemio būklę.

Nuo sveiko dirvožemio priklauso gyvybė Žemėje, tačiau jo būklė anaiptol nėra gera – dėl to mes patys tampame nebe tokie atsparūs maisto stygiui ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Įgyvendinant šią misiją bus įtraukiami piliečiai, kuriamos veiksmingos skirtingų sektorių ar teritorijų partnerystės siekiant apsaugoti ir atkurti dirvožemį. Misija padės siekti žaliojo kurso tikslų, susijusių su tvariu ūkininkavimu, atsparumu klimato kaitai, biologine įvairove ir nuline tarša.

Nors misijų ištakos – programoje „Europos horizontas“, jas įgyvendinant nauji europiečių gyvenimo kokybę pagerinsiantys sprendimai bus kuriami neapsiribojant moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Jų naujovė ir pridėtinė vertė yra ta, kad misijoms įgyvendinti pasitelkiamas įvairių veiksmų rinkinys – skirtingos priemonės, verslo modeliai ir viešosios bei privačiosios investicijos ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Kad misijos būtų sėkmingos, bus labai svarbi parama pagal kitas Europos ir nacionalines programas. Kiekvienai misijai bus nustatytas konkretus tvarkaraštis, o biudžetas bus skiriamas atsižvelgiant į jos uždavinį ir įgyvendinimo planą.

Rugsėjo 23 d. Europos Komisija paskelbė specialiąją „Eurobarometro“ apklausą mokslo ir technologijų klausimais. Apklausos rezultatai patvirtina, kad visuomenė palaiko idėją nustatytus misijų uždavinius įgyvendinti pasitelkiant mokslą ir inovacijas. Pavyzdžiui, didžioji europiečių dalis mano, kad per ateinančius 20 metų sveikatos ir žaliosios energijos sričių mokslas ir inovacijos teigiamai paveiks jų gyvenimą.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodųjų skylių mitybos srautai

Kiekvienos didelės galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė. Kai į ją ima kristi dujos, šių spinduliuotė gali nustelbti visų žvaigždžių šviesą; taip susidaręs aktyvus galaktikos branduolys paveikia visos galaktikos evoliuciją. Bet kaip medžiaga nukrenta iš milžiniškų galaktikos mastelių į santykinai mažytę juodosios skylės aplinką, iki šiol neaišku.

Daugiasluoksnis aktyvaus branduolio vėjas

Aplink supermasyvias juodąsias skyles susikaupusi medžiaga sudaro akrecinį diską, kuris veikia ne tik švyti, bet ir pučia galingus vėjus, kurie gali iš galaktikos išstumti dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms. Dabar astronomai pateikia detaliausią tokių vėjų vaizdą ir parodo, kad jie yra įvairialypiai ir sparčiai kinta.

Radijo atsirūgimai po žvaigždžių suardymo

Kai žvaigždė priartėja per arti prie supermasyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko potvyninėmis jėgomis. Toks potvyninio suardymo įvykis paskleidžia ryškų regimosios, ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės blyksnį ramios galaktikos centre. Ilgai manyta, kad kai blyksnis užgęsta, galaktika turėtų vėl nurimti ilgam. Tačiau dabar astronomai atskleidė, kad radijo bangų ruože istorija tik prasideda.

2026 m. birželis
2026-06-25 09:18
Titane slypi naftos lobiai
2026-06-24 13:38
Keturios kosminių spindulių rūšys
2026-06-23 13:02
Ar ateivių zondų gali būti šalia?
2026-06-22 17:24
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje
2026-06-21 13:16
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai
2026-06-20 13:22
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama