Gravitacinių bangų atradimas yra vienas reikšmingiausių mokslo pasiekimų šiame šimtmetyje. Kartu tai ir milžiniškas technologinis pasiekimas – detektoriaus jautrumas, reikalingas užfiksuoti menkutį gravitacinių bangų signalą, yra sunkiai įsivaizduojamas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Inžinieriai, statę LIGO ir „Virgo“ detektorius, turėjo izoliuoti juos nuo visų žemiškų trikdžių – tektoninių plokščių judėjimo, vandenyno bangų, automobilių ir netgi stipresnių vėjo gūsių keliamo drebėjimo. Ir visgi šiek tiek triukšmo prasiskverbia pro visas apsaugas, tad detektoriai sugeba užfiksuoti tik nedidelę dalį gravitacinių bangų signalų, sklindančių pro Žemę.
Dabar pasiūlytas radikalus sprendimas, kaip išvengti didelės dalies triukšmo. Tam reikia pastatyti gravitacinių bangų observatoriją Mėnulyje. Mėnulyje nėra tektoninių plokščių, praktiškai nevyksta drebėjimai, nėra vandens ir atmosferos, o žmonių veikla bent jau artimiausią šimtmetį irgi bus labai ribota. Taigi detektorius, panašus į LIGO ar Virgo keturių kilometrų ilgio tunelius, galėtų aptikti daugybę kartų silpnesnes bangas.
Tyrėjų skaičiavimais, juodųjų skylių ar neutroninių žvaigždžių susijungimus toks detektorius galėtų aptikti kone iki regimosios Visatos pakraščio, t. y. nuo pat tų laikų, kai tokie objektai tik atsirado. Taip pat šis detektorius galėtų fiksuoti ir mažesnio dažnio gravitacines bangas, sklindančias iš tarpinės masės (1000-10000 kartų masyvesnių už Saulę) juodųjų skylių.
Kai kurie tamsiosios materijos modeliai prognozuoja, kad ji sudaryta iš pirmykščių šiek tiek mažesnės už Saulę masės objektų – detektorius Mėnulyje leistų aptikti ir juos. Šiuo metu NASA rimtai svarsto galimybę tolimojoje Mėnulio pusėje įrengti radijo observatoriją, taigi apskritai idėja statyti detektorius Mėnulyje nėra visiškai fantastinė. Ar ji kada taps realybe, parodys turbūt tik laikas ir planuotojų entuziazmas.
Planas detaliau pristatomas straipsnyje, kurį rasite „arXiv“.
