Greitieji radijo žybsniai (FRB) yra milisekundžių trukmės labai energingi radijo bangų pliūpsniai. Jie stebimi įvairiomis kryptimis danguje – tai reiškia, kad jie išspinduliuojami už mūsų Galaktikos ribų; priešingu atveju daugiau jų stebėtume Galaktikos disko kryptimi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors pirmasis FRB aptiktas prieš kone 15 metų, vis dar neaišku, kas tiksliai juos sukelia. Greičiausiai tai nėra vienas reiškinys, o keli, mat kai kurie žybsniai būna vienkartiniai, o kiti – kartojasi daugiau ar mažiau periodiškai.
Dabar pristatyta detali labai plataus spektro pasikartojančio žybsnio analizė. FRB 20180916B yra 2018 metais aptiktas FRB; jo žybsniai sklinda grupėmis, kurios atsikartoja maždaug kas 16,35 paros. Žinodami, kada laukti naujos žybsnių serijos, mokslininkai į tą dangaus pusę nukreipė du galingus radijo teleskopus: 21 centimetro (1,4 GHz dažnio) spinduliuotei jautrų „Westerbork“ ir trijų metrų (120 MHz dažnio) spinduliuotei jautrų LOFAR.
Vienu metu atlikti stebėjimai parodė, kad aukšto dažnio radijo bangos mus pasiekia anksčiau, nei žemo. Be to, aukštame dažnyje žybsnis trunka trumpiau, nei žemame, nors jų šviesumas – vienodas.
Šie rezultatai leidžia atmesti hipotezę, kad pasikartojantys FRB sklinda iš stiprų vėją pučiančių dvinarių žvaigždžių. Pagal šią hipotezę, aukšto dažnio bangos turėtų daug lengviau pabėgti iš žvaigždės aplinkos, todėl aukšto dažnio žybsniai turėtų būti ilgesni ir ryškesni. Anksčiau būtent dvinarės žvaigždės modelis buvo laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų pasikartojančių FRB paaiškinimų.
Atradimas, kad FRB vyksta skaidrioje aplinkoje, daro juos daug įdomesnius kosmologiniams tyrimams, mat tai reiškia, kad stebimos žybsnio savybės daugiau priklauso nuo spinduliuotės nueito kelio tarp galaktikų, o ne vietinių sąlygų prie žybsnį skleidžiančio objekto.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
