Stebėtinai trumpas gama spindulių žybsnis privertė astronomus permąstyti, kas sukelia šiuos dangaus kataklizmus. Didelės energijos blyksnį sukėlė sprogstanti žvaigždė, o ne susiduriančios neutroninės žvaigždės
NASA, Chris Smith / Kai tolimos galaktikos masyvios žvaigždės šerdis suiro, išsiveržė didelio greičio čiurkšlės, skleidžiančios galingus gama spindulius
Apgaulinga priežastis
Fermi gama spindulių kosminis teleskopas 2020 m. rugpjūtį aptiko vienos sekundės trukmės gama spindulių sprogimą, pavadintą GRB 200826A. Paprastai manoma, kad tokie trumpalaikiai gama spindulių žybsniai, arba GRB, kyla dėl neutroninių žvaigždžių susidūrimo. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus į sprogimą paaiškėjo, kad jis kilo dėl masyvios žvaigždės branduolio implozijos.
Pagal šį scenarijų žvaigždės branduolys suyra į kompaktišką objektą, pavyzdžiui, juodąją skylę, kuri įgalina didelio greičio dalelių čiurkšles. Šie srautai perskrodžia likusią žvaigždės dalį ir išspinduliuoja galingus gama spindulius, kol išoriniai žvaigždės sluoksniai sprogsta supernovos metu. Paprastai manoma, kad šis procesas sukelia GRB, trunkančius ilgiau nei dvi sekundes.
Tokio trumpo gama spindulių žybsnio, kylančio iš žvaigždės sprogimo, atradimas rodo, kad kai kurie žybsniai, anksčiau priskirti žvaigždžių susiliejimams, iš tikrųjų gali būti kilę dėl masyvių žvaigždžių žūties, praneša tyrėjai liepos 26 d. dviejuose tyrimuose žurnale „Nature Astronomy“.
Pirmosios užuominos apie GRB 200826A kilmę buvo gautos iš paties žybsnio. Šviesos bangos ilgis ir išsiskyrusios energijos kiekis buvo panašesni į su kolapsais susijusius GRB nei į susidūrimo sukeltus žybsnius, praneša Nevados universiteto Las Vegase astrofizikas Bingas Zhangas su kolegomis. Be to, sprogimas įvyko žvaigždes formuojančios galaktikos viduryje, kur astronomai tikisi rasti kolapsuojančių masyvių žvaigždžių, bet ne neutroninių žvaigždžių susijungimų, kurie paprastai aptinkami ramių galaktikų pakraščiuose.
Paieška archyve
