Jaudinantis momentas astrofizikos istorijoje – pirmą kartą užfiksuota šviesa, sklindanti iš juodosios skylės

Pirmą kartą mokslininkai aptiko šviesą sklindančią iš juodosios skylės ir ji išpildo prognozę, pagrįstą Alberto Einsteino bendrąja reliatyvumo teorija, rašo CNN.

Stanfordo universiteto astrofizikas Danas Wilkinsas ir jo kolegos pastebėjo rentgeno spindulius, kuriuos skleidė supermasyvi juodoji skylė, esanti galaktikos, nuo Žemės nutolusios per 800 milijonų šviesmečių, centre.

Artimiausia Žemei supermasyvi juodoji skylė / NASA nuotr.

Šie ryškūs šviesos blyksniai nėra neįprasti, nes nors šviesa negali ištrūkti iš juodosios skylės, didžiulė gravitacija aplink ją įkaitina medžiagą iki milijonų laipsnių. Tai gali skleisti radijo bangas ir rentgeno spindulius. Kartais ši itin įkaitusi medžiaga išmetama į kosmosą greitais pliūpsniais, įskaitant rentgeno ir gama spindulius.

Tačiau D. Wilkinsas pastebėjo mažesnius rentgeno spindulių blyksnius, kurie pasirodė vėliau ir buvo skirtingų spalvų – jie sklido iš tolimosios juodosios skylės pusės.

„Bet kokia šviesa, kuri patenka į juodąją skylę, iš jos neišeina, todėl neturėtume matyti nieko, kas yra už juodosios skylės“, – sakė D. Wilkinsas, tyrimo autorius ir mokslininkas iš Kavli dalelių astrofizikos ir kosmologijos instituto Stanfordo universitete.

Tačiau keista juodosios skylės prigimtis leido įvykti tokiam reiškiniui. „Priežastis, kodėl mes galime tai pamatyti, yra ta, kad ta juodoji skylė deformuoja erdvę, lenkia šviesą ir suka magnetinius laukus aplink save“, – sakė jis.

„Prieš penkiasdešimt metų, kai astrofizikai pradėjo spėlioti, kaip magnetinis laukas gali elgtis netoli juodosios skylės, jie nė nenutuokė, kad vieną dieną galime turėti metodų, kaip tai tiesiogiai stebėti ir pamatyti, kaip veikia Einsteino reliatyvumo teorija“, – sakė Rogeris Blandfordas, tyrimo bendraautorius.

A. Einsteino teorija aktualumo neprarado šimtą metų, buvo padaryti nauji ją paremiantys astronominiai atradimai. Bendroji reliatyvumo teorija apibūdina, kaip masyvūs objektai gali deformuoti Visatos audinį, vadinamą erdvėlaikiu. A. Einsteinas atrado, kad gravitacija nėra sukurta nematomos jėgos, o yra tiesiog tai, ką mes patiriame išsikreipiant erdvėlaikiui.