„Juno“ kosminis zondas praskrido arčiau didžiausio Jupiterio palydovo Ganimedo nei bet kuris kitas kosminis aparatas per daugiau nei du dešimtmečius.
Įspūdingas reginys
2021 m. birželio 7 d. NASA kosminis zondas „Juno“ praskrido pro Jupiterio ledu padengtą palydovą Ganimedą. Mažiau nei po paros „Juno“ atliko 34-ąjį praskriejimą pro Jupiterį, mažiau nei per tris valandas praskrisdamas virš jo banguojančios atmosferos nuo ašigalio iki ašigalio. Naudodamasi erdvėlaivio JunoCam vaizdo kamera, misijos komanda parengė animaciją, kurioje pateikiamas „žvaigždėlaivio kapitono“ požiūris į kiekvieną praskriejimą.
„Animacija parodo, kokie gražūs gali būti giliojo kosmoso tyrinėjimai“, – portalui „Live Science“ sakė „Juno“ pagrindinis tyrėjas Skotas Boltonas iš Pietvakarių tyrimų instituto San Antonijuje.
Vos per 14 valandų ir 50 minučių „Juno“ 1,18 mln. km. atstumą tarp Ganimedo ir Jupiterio, o žiūrovas buvo perkeltas vos 3 400 km. aukštyje virš įspūdingų Jupiterio debesų viršūnių.
Tarp matomų Jupiterio atmosferos ypatybių – cirkumpoliariniai ciklonai ties šiaurės ašigaliu ir aštuonios masyvios audros, besisukančios prieš laikrodžio rodyklę pietų pusrutulyje. Remdamasi informacija, kurią „Juno“ sužinojo tyrinėdama Jupiterio atmosferą, animatorių komanda imitavo žaibus, kuriuos galima pamatyti praskriejant pro milžiniškas Jupiterio audras.
Daugiau apie misiją
JPL, Caltech padalinys Pasadenoje, Kalifornijoje, vadovauja „Juno“ misijai pagrindinio tyrėjo Skoto J. Boltono iš Pietvakarių tyrimų instituto San Antonijuje užsakymu. „Juno“ yra NASA programos „Naujos ribos“ dalis, kuriai vadovauja NASA Maršalo kosminių skrydžių centras Hantsvilyje, Alabamos valstijoje.
Pagrindinis misijos tikslas – tikslas ištirti Jupiterio sudėtį, gravitacinį lauką ir magnetosferą. Zondas buvo paleistas 2011 m. rugpjūčio 5 d., o Jupiterį pasiekė 2016 m. liepos 4 d.
