Mėnulio tyrimai ir infrastruktūros statybų planai įsibėgėja vis labiau; tiek daug, kad juos galima vadinti nauja (ar nauja-sena) kosminių lenktynių arena.
© NASA
Rusijos ir Kinijos kosmoso agentūros paskelbė apie planus bendradarbiauti statant Mėnulio tyrimų stotį.
Kol kas nežinia, kada stotį planuojama pastatyti; artimiausiu metu agentūros žada vystyti planą ir paskelbti jo detales šių metų pabaigoje. Tada turėtų paaiškėti ir stoties pobūdis – ar ji bus statoma Mėnulio paviršiuje, ar orbitoje aplink palydovą.
Kiek anksčiau Rusijos kosmoso agentūra paskelbė apie bent tris misijas į Mėnulį, planuojamas per artimiausius penkerius metus; panašių planų turi ir Kinija, taip pat kitąmet turėtų pradėti darbą nauja Kinijos kosminė stotis.
Tyrimų stotys Mėnulio paviršiuje – ar tai būtų Kinijos ir Rusijos, ar NASA, ar kurios kitos kosmoso agentūros planai – greičiausiai iškils arti pietų ašigalio. Ten yra ir amžinai tamsių kraterių, kupinų vandens ledo, ir nuolat apšviestų viršukalnių, puikiai tinkamų Saulės baterijoms įrengti. Vandens ledui tirpdyti ir kitiems poreikiams reikės labai daug energijos, o viršukalnės – palyginus nedidelės, taigi norėtųsi pastatyti didesnius Saulės bokštus ant jų.
Naujame darbe grupė mokslininkų nagrinėja, kokio aukščio tie bokštai galėtų būti. Mėnulio gravitacija silpnesnė, nėra atmosferos – taigi ir vėjo – bei tektoninių plokščių – taigi ir seisminio aktyvumo. Visa tai leidžia statyti žymiai aukštesnes struktūras, nei Žemėje. Pagal tyrėjų atliktus skaičiavimus, betoninis bokštas galėtų siekti net keleto kilometrų aukštį.
Betoną tyrėjai pasirinko kaip vieną pigiausių statybinių medžiagų, kurią būtų galima gaminti iš Mėnulio regolito. Betono, žinoma, reikėtų daug – 760 milijonų tonų kilometro aukščio bokštui, – bet rezultatai atpirktų pirmines išlaidas: gausybė energijos leistų įrengti didelę tyrimų stotį, o gal ir pirmąją žmonių koloniją.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
