NASA tyrimas parodė, kad kosminis „Mars Global Surveyor“ zondas nustojo veikti dėl klaidos programinėje įrangoje, padarytoje prieš penkis mėnesius iki jo žūties.
Paskutinis ryšio seansas su kosminiu aparatu vyko praėjusių metų lapkritį. Tada zondas gavo komandą perpozicionuoti savo saulės baterijas. Tačiau prieš penkis mėnesius iki šio įvykio buvo atliktas antenos valdymo programinės įrangos atnaujinimas. Čia ir buvo padaryta klaida: naujas kodas buvo įkeltas ne į tą zondo atminties vietą.
Tai sutrikdė baterijų pozicionavimo programos darbą. Posūkio komanda buvo atlikta neteisingai: viena iš baterijų buvo nukreipta tiesiai į saulę, kas sukėlė jos perkaitimą. Vėliau, per dvylika valandų įvyko baterijos atjungimas ir aparatas prarado orientaciją erdvėje. Be to, neteisinga antenos kryptis neleido perduoti pavojaus signalo į Žemę, o zondo saugos sistemoje nebuvo numatytas automatinis perkaitimo patikrinimas.
NASA nuostoliai yra žymūs – „Mars Global Surveyor“ kainavo 154 mln. JAV dolerių. Nors zondas ir turėjo dirbti Marse porą metų, tačiau realiai jis veikė apie dešimt metų. Per tą laiką jo darbo palaikymui buvo išleista maždaug 100 mln. JAV dolerių. Zondas ištyrė Marso dulkių audras, magnetinį planetos lauką, buvo gauta daugiau nei 250 tūkst. nuotraukų. Be „Mars Global Surveyor“ nebūtų įmanomas kartografinės „Google Mars“ paslaugos egzistavimas.
NASA specialistai šiuo metu tiria kitų zondų programinę įrangą tam, kad ateityje būtų išvegta panašių incidentų.
Paieška archyve
