Atominės energetikos renesansas ar saulėlydis?

Balandžio 11 d. Kaune Lietuvos energetikos institute įvyko teminė tarpdisciplininė konferencija „Atominė energetika: dabartis ir perspektyvos“.

Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų sąjungos ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva sukviesti jauni įvairių sričių specialistai ir mokslininkai nagrinėjo technologinius, saugos, ekonomikos ir aplinkosauginius bei socialinius atominės energetikos aspektus.

Konferencijos dalyviai klausė, ar valstybė yra geras verslininkas? Ar atominė elektrinė gali bankrutuoti ir jei taip, kas prisiimtų nuostolius? Akcentuota, kad negalima kalbėti apie atominę energetiką neatsižvelgus į bendrą Lietuvos centralizuoto šilumos ir elektros tiekimo sektoriaus būklę, poreikį investicijoms bei vartotojų poreikius. Ar nauja atominė elektrinė garantuos mūsų valstybei energetinę nepriklausomybę? Kas priimtiniau: daug įvairių energijos šaltinių ar vienas didelis? Čia jaunųjų specialistų nuomonės išsiskyrė.

Klimato kaitai tapus itin aktualiu klausimu, dažnai pabrėžiama, kad atominė energetika yra vienas švariausių energijos gamybos būdų. Tyrimai Ignalinos AE apsauginių miškų zonoje taip pat rodo, kad jos eksploatacija poveikio aplinkai, išskyrus terminę taršą, neturi. Tačiau reikėtų nepamiršti viso atominės energetikos ciklo: tiek poveikio išgaunant uraną, tiek radioaktyvių atliekų saugojimo ar perdirbimo klausimų.

Pastebėta, kad visuomenė ir ekspertai skirtingai suvokia atominės energetikos keliamą riziką. Nors tikimybė susirgti vėžiu yra 1000 kartų didesnė nei atominio reaktoriaus avarijos tikimybė, tačiau, 2005 m. tyrimo duomenimis, 17,1% Lietuvos gyventojų nepritaria arba tik iš dalies pritaria naujo reaktoriaus statybai dėl išliekančios avarijos grėsmės. Tuo tarpu ekspertų nuogąstavimai susiję tik su statybos ir eksploatacijos ekonominiais faktoriais bei radioaktyvių atliekų saugojimu.

Vienas iš konferencijos metu išsakytų pasiūlymų – pateikti kelias argumentuotas ekspertų nuomones ir tuomet klausti visuomenės bei diskutuoti, nes nėra vieno akivaizdaus sprendimo. Didžia dalimi sprendimas dėl naujos AE yra politinis – tai apsisprendimas, ar Lietuva išlieka atomine valstybe.

Konferencijos dalyviai diskutavo ne vien apie atominę energetiką šiandieniniame Lietuvos energetikos sektoriuje, bet prisiminta ir Ignalinos AE simbolinė reikšmė siekiant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Iš pradžių Ignalinos AE demonstravo pasauliui SSRS kaip modernios ir racionalios valstybės pasiekimus. Tačiau po Černobylio avarijos sustiprėjo nepasitikėjimo sovietine sistema atmosfera, kuri paskatino formuotis Žaliųjų judėjimą bei Tautinio Atgimimo Sąjūdį Lietuvoje.

Balandžio 12 d. dėka Lietuvos energetikos instituto konferencijos dalyviai turėjo progą apsilankyti vis dar veikiančioje Ignalinos AE.

Vienas iš LJMS tikslų - tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų bendruomenės sukūrimas. Taigi šis renginys buvo ne tik bandymas kalbėti apie aktualius Lietuvai klausimus pasitelkiant jaunus specialistus, bet ir siekis paskatinti įvairių sričių mokslininkų bendravimą.