MIT tyrėjų komanda paskelbė, kad jų „SPARC“ kompaktiškas branduolių sintezės reaktorius „greičiausiai veiks“. Pranešime teigiama, kad mokslininkai eina teisingu keliu, norėdami įvaldyti branduolių sintezės galią. Tai užtikrintų nesibaigiantį švarios energijos šaltinį, nekeliantį branduolinės katastrofos pavojaus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Tesla“ generalinis direktorius ir milijardierius Elonas Muskas sako, kad šis tyrimas paliko jam įspūdį. „Tai puiku ir tai ne tik galima, bet ir reikia padaryti, – jis „Twitter“ paskyroje rašė apie branduolių sintezės tyrimus. – Bet aš įtariu, kad branduolių sintezės energija bus brangesnė nei vėjo ir saulės (dar žinomos kaip didelis dangaus sintezės reaktorius danguje) energija“. Elonas Muskas teisus, kad tai tebėra sunkiai įgyvendinama svajonė. Ir tai lemia ne tik kaina – šiuo metu tai dar nėra perspektyvu.
Visgi tyrėjai, dirbantys ties tuo, nenuleidžia rankų. „SPARC“ komanda tikisi pasiekti tą momentą, kai jų reaktorius sugeneruos dešimt kartų didesnį energijos kiekį. Jų tikslas – pradėti gaminti elektrą nuo 2035 m.
Ir tada, kaip sakė Elonas Muskas, branduolių sintezės energija gali būti per brangi. Tuo tarpu vėjo ir saulės energijos kaina bėgant metams pigo ir neabejotinai pigs dar labiau.
Veikiančio ir efektyvaus branduolių sintezės reaktoriaus sukūrimas taip pat yra itin brangus procesas. ITER branduolių sintezės jėgainė, kuri netrukus taps didžiausia tokio pobūdžio jėgainė pasaulyje, pastatyta bendradarbiaujant mokslininkams iš viso pasaulio, todėl jos kaina siekia stulbinamus 22 milijardus dolerių.
JAV Energetikos departamentas jau gana seniai skeptiškai vertina ITER planus. JAV kongresas 2016 metais patvirtino 115 mln. JAV dolerių investiciją, tačiau parama projektui laipsniškai mažėjo per visą prezidento Donaldo Trumpo kadenciją. Šiais metais Energetikos departamentas skyrė tik 50 milijonų JAV dolerių, įskaitant nacionalinius ir tarptautinius branduolių sintezės energijos tyrimus ir plėtrą.
Vis dėlto JAV įstatymų leidėjai neatsisakė saulės (sintezės?). Neseniai JAV Atstovų rūmai patvirtino branduolių sintezės energijos komercializavimo programą, skirtą paremti besiplečiančią privačių branduolių sintezės įmonių veiklą.
Turima vilties branduolių susiliejimą paversti realybe su viešojo ir privataus sektoriaus partneryste – labai panašiai, kaip ir NASA bendradarbiavimas su „SpaceX“ ir kitomis privačiomis bendrovėmis.
2018 metų moksliniame straipsnyje buvo nagrinėjama, kokia gali būti branduolių sintezės energijos ekonomika ateinančiais dešimtmečiais. Nors išlaidos labai priklauso nuo to, kaip atrodo tikslūs branduolių sintezės reaktorių projektai, elektros kaina gali tapti panaši į saulės ir vėjo energijos kainą, teigia straipsnio autoriai.
Visgi, branduolių sintezės energija galėtų kompensuoti elektros energijos trūkumą atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Kitaip tariant, vien vėjo ir saulės energijos nepakaks patenkinti žmonijos poreikių ir stabdyti klimato kaitos. Branduolių sintezės energija galėtų pakeisti elektros energijos gamybą iš anglies ir gamtinių dujų.
