COVID-19 pandemija nėra pirmoji. Nėra ir paskutinė. Kiekvienas naujas ligų protrūkis nuo šiol bus lydimas ginčų, mat judėjimas prieš vakcinaciją dabar yra persipynęs su istorijos neišmanančių sąmokslo teorijų šalininkais. Tie ginčai „Facebook“ jau tampa mokslinių tyrimų objektu.
Per 2019-ųjų tymų protrūkį G. Washngtino universiteto mokslininkai ėmė stebėti „Facebook“ bendruomenes, diskutuojančias apie skiepų žalą ir naudą. Vienoje barikadų pusėje, kaip visada, stovi racionalūs žmonės, kurie tiki, jog vakcinos gali padėti apsaugoti didelę populiacijos dalį. Ypač vaikus, už kuriuos atsakingi suaugusieji dažnai pasiklysta internete tarp trečiarūšių informacijos šaltinių gausos. Kitoje barikadų pusėje jie ir stovi – sąmokslo teorijų mylėtojai, kurie tiki viskuo, kad prieštarauja konvencijai. Kažkur tarp jų yra ir abejojantys žmonės. Link kur pasuks jie?
Žemėlapis, kurį mokslininkai sudarė, stebėdami ryšius tarp skirtingų grupių
© Neil Johnson
Mokslininkų stebėtos grupės apėmė net 100 milijonų „Facebook“ naudotojų. Mokslininkai pradėdavo darbą ties viena grupe, tuomet per jos ryšius surasdavo kitą ir taip toliau. Mokslininkus domino, kaip šios skirtingos grupės bendrauja ir koks yra tų abejojančiųjų santykis su jomis.
Visų pirma, geroji žinia – prieš skiepus nusiteikusių žmonių „Facebook“ yra mažiau nei tų, kurie palaiko vakcinaciją. Tačiau jie nesiburia į grupes – socialiniame tinkle prieš vakcinaciją nukreiptų grupių yra triskart daugiau nei raginančių skiepytis. Tai nestebina. Sąmokslo teorijas žmonės dažniausiai palaiko ne ieškodami atsakymų, o tiesiog norėdami priklausyti išskirtiniam apšviestųjų klubui. Kitaip tariant, jiems nesvarbu, kokį poveikį iš tikrųjų turi vakcinos – jie tiesiog nori turėti priežastį manyti, kad yra protingesni už jus.
Blogoji žinia – sąmokslo teorijų šalininkų organizuotumas juos paverčia labai įtaigiomis grupėmis, kurios lengvai įtraukia tuos neapsisprendusius žmones. Pasirodo, taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma – prieš vakcinas nukreiptos grupės skatina abejones, siūlydamos kelis prieigos taškus prie tos pačios tikėjimo sistemos. Tai yra, jums nebūtina manyti, kad skiepai sukelia autizmą – jūs galite pasirinkti tikėti nesąmonėmis apie hormonus, čipavimą, vakcinų saugumą. Galite apskritai tikėti, kad vakcinos nedaro nieko blogo ar gero – jiems tai tinka. Tuo tarpu grupės už vakcinaciją turi tik vieną prieigos tašką – skiepytis reikia, nes tai padeda kontroliuoti ligų protrūkius.
Galiausiai, blogiausia žinia – sąmokslo teorijų mylėtojų grupės yra įtakingesnės už informacines kampanijas. Vėlgi, taip yra dėl to, kad jiems pakanka abejonės. Galbūt ta informacinė kampanija pateikia tiesą, bet negi tikėsi tuo, ką pateikia žiniasklaida ir vyriausybė?
Mokslininkai teigia, kad sąmokslo teorijų mylėtojai yra tokie įtakingi, kad pokalbiuose šia tema gali dominuoti visą kitą dešimtmetį. Tai gali stipriai pakenkti pastangoms apsaugoti žmones nuo COVID-19 ar kitų pandemijų. Mokslininkai ragina atkreipti į tai dėmesį kuriant informacines kampanijas. Negalima tik reaguoti į naujas sąmokslo teorijas – taip jos bus tik pakurstomos. Reikia pateikinėti tyrimų duomenis, ypač, kai vakcinų nauda jau pastebima.
