Jau daugiau nei pusšimtį metų žinome, kad Paukščių Tako diskas nėra plokščias – jo išoriniai kraštai užsilenkia į priešingas puses. Egzistuoja ne vienas bandymas paaiškinti išsilenkimo kilmę – galbūt tai Magelano debesų gravitacijos poveikis, gal sąveika tarp disko ir tamsiosios materijos halo nesutampančių ašių, gal dar koks efektas.
© ESA
Dabar naujame tyrime parodyta, kad išsilenkimas nėra statiškas, o nuolat kinta, ir daro tai daug greičiau, nei manyta iki šiol.
Išnagrinėję daugybės žvaigždžių padėčių bei judėjimo duomenis, surinktus „Gaia“ kosmine observatorija, mokslininkai apskaičiavo, jos išsilenkimas precesuoja, panašiai kaip ant stalo besisukantis vilkelis.
Precesijos periodas – laiko tarpas, per kurį išsilenkimas apsuka vieną ratą aplink Galaktiką ir grįžta į pradinę konfigūraciją – yra 600-700 milijonų metų. Tai šiek tiek daugiau, nei 220 milijonų metų, per kuriuos Saulė apsuka analogišką ratą, tačiau įvertinus, kad išsilenkimas prasideda kone dvigubai toliau nuo Galaktikos centro, nei Saulės orbita, jo greitis yra panašus į mūsų žvaigždės.
Šiuo metu egzistuojantys išsilenkimą aiškinantys modeliai prognozuoja žymiai lėtesnę precesiją. Mokslininkai neturi vienareikšmio atsakymo, kas sukelia tokią greitą išsilenkimo evoliuciją, bet spėja, kad tai gali būti Šaulio nykštukinė galaktika. Ši maždaug 10 tūkstančių žvaigždžių turinti Paukščių Tako palydovė aplink mūsų Galaktiką sukasi statmenai jos diskui ir praeityje galėjo jau keletą kartų susidurti. Hipotezę reikėtų patikrinti detalesniais modeliais, bet kol kas ji atrodo tikėtiniausia.
Apskritai šis atradimas parodo „Gaia“ teleskopo pateikiamų duomenų svarbą – neturėdami daugiau nei milijardo žvaigždžių informacijos, niekaip negalėtume išmatuoti tokio lėto Galaktinių struktūrų judėjimo.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
