Žemės magnetinis šiaurės ašigalis, pastaraisiais metais dreifuojantis greičiau, nei tikėtasi, kirto nulinio meridiano liniją, rašo „Live Science“.
Magnetinis šiaurės ašigalis iš savo ankstesnės pastovios vietos Kanados arktinėje dalyje jau kurį laiką juda link Sibiro – pastaruosius du dešimtmečius šis judėjimas vyksta maždaug 55 kilometrų per metus greičiu. Paskutinis Žemės magnetinio lauko modelis, publikuotas JAV Nacionalinio aplinkos informacijos centro (NCEI) ir Britų geologinės apžvalgos, prognozuoja, kad ašigalio judėjimas ir toliau tęsis, bet, tikėtina, mažesniu greičiu – 40 km per metus.
Aociatyvi nuotr.
Pagal šį modelį yra kalibruojama GPS sistema ir kiti navigacijos įrankiai.
Žemės magnetinį lauką sukuria planetos branduolio išoriniame sluoksnyje besisukanti skysta geležis. Magnetinis laukas yra sudėtingas, tačiau daugiausiai jis išsidėstęs šiaurės–pietų kryptimi. Dėl kol kas nelabai suprantamų, bet su planetos vidaus dinamika susijusių priežasčių magnetinis laukas šiuo metu silpsta. Dėl tos pačios priežasties jis ir dreifuoja.
Anot NCEI, 2019 m. vasarį magnetinio šiaurės ašigalio koordinatės buvo 86.54 N 170.88 E – Atlanto vandenyne. Magnetinio pietų ašigalio taškas nėra idealiai priešingoje planetos pusėje – jo koordinatės buvo 64.13 S 136.02 E. ties Antarktidos pakrante.
Mokslininkai naują Pasaulinį magnetinį modelį publikuoja kas penkerius metus, tad šis 2020 m. modelis nebuvo netikėtas. Bet 2019 m. vasarį dėl neįprastai greito magnetinio šiaurės ašigalio judėjimo teko anksčiau numatyto laiko publikuoti išankstinę modelio versiją. Įprastiniame 2020 metų modelyje matoma „tamsos zona“ aplink magnetinį šiaurės ašigalį, kurioje kompasai veikia nebepatikimai. Naujuosiuose žemėlapiuose šiaurės ašigalio vieta užfiksuota į rytus nuo nulinio meridiano – ribos, kuri buvo kirsta 2019 m. rugsėjį. Nulinis arba Grinvičo meridianas – nuo tikrojo šiaurės ašigalio link pietų ašigalio nubrėžta menama sutartinė juosta, kurioje ilgumos koordinatės yra 0 laipsnių, 0 minučių, 0 sekundžių. Dėl šios juostos, kertančios Grinvičo karališkosios observatorijos poziciją Didžiojoje Britanijoje, sutarta dar 1884 metais.
Šiuo metu nėra žinoma, ar Žemės magnetiniai ašigaliai apsikeis vietomis, ar ilgainiui ir vėl pradės stiprėti. Praeityje Žemės istorijoje būta ir vienokių, ir kitokių įvykių eigos variantų, tačiau abiem atvejais jokio poveikio biologijai nepastebėta. Kita vertus, šiuolaikiškos navigacijos sistemos dažnai sukalibruotos pagal magnetinio šiaurės ašigalio poziciją, o ašigaliui dreifuojant tas sistemas tenka perkalibruoti. Ir netgi kai kurie oro uostai, savo pakilimo-nusileidimo takus vadinantys pagal kompaso rodmenis, keičia šių takų pavadinimus.
