Elektronika.lt
 2025 m. spalio 18 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 18 d. 11:25
Sudužo telefono ekranas: kada pirkti naują apsimoka labiau nei taisyti?
Spalio 18 d. 08:24
Lietuvių kardiologo išrastas ant riešo dėvimas įrenginys jau išgelbėjo pirmąją gyvybę
Spalio 17 d. 20:24
Ši lemputė yra didžiausias vairuotojų košmaras: dauguma daro lemtingą klaidą, bet šis sprendimas gali išgelbėti
Spalio 17 d. 17:42
Senos apgaulės, nauji spąstai: kodėl vis dar pasimauname ant sukčių kabliuko?
Spalio 17 d. 14:19
Ateitis po „Q-Day“ – pasaulis, kuriame šifrus laužys kvantiniai kompiuteriai
Spalio 17 d. 11:15
„Visa“ pristatė „Trusted Agent Protocol“ – naują sistemą, skirtą saugiai DI agentų prekybai
Spalio 17 d. 08:25
Studentai vos per dvi paras sukūrė idėją, galinčią tapti startuoliu: „Tai – tik pradžia“
Spalio 16 d. 20:20
Ši maža lemputė gali reikšti didelį gedimą: mechanikai įspėja, kad ignoravimas gali kainuoti tūkstančius
Spalio 16 d. 17:26
KTU mokslininkų proveržis: šimtus valandų veikiantys naujos kartos saulės elementai artėja prie komercinio pritaikymo
Spalio 16 d. 14:38
Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

KTU doktorantui – vardinė Lietuvos pramonininkų konfederacijos premija už DI taikymą ekonominių problemų sprendime

Publikuota: 2019-12-12 18:28
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) šiemet Petro Vileišio vardo nominaciją ir premiją skyrė KTU doktorantui Mantui Lukauskui. Premija apdovanotas jaunasis mokslininkas atlieka tyrimus, siekiant pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) vertinant užsienio investicijas veikiančius veiksnius, kuria metodiką ekonominiam prognozavimui.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros pirmo kurso doktoranto, siekiant šio tikslo prireikė atkaklumo ir užsispyrimo, o tai dar labiau pakelia gauto apdovanojimo vertę.

„Toks apdovanojimas reiškia daug, kadangi tai yra įvertinimas, kad judi tinkama linkme, kad esi vertinamas ne tik universitete, bet ir už jo ribų. Šio apdovanojimo siekiau ne vienerius metus, todėl ypatingai smagu pagaliau jį gauti“, – teigia M. Lukauskas.

KTU doktorantui – vardinė Lietuvos pramonininkų konfederacijos premija už DI taikymą ekonominių problemų sprendime
KTU doktorantas Mantas Lukauskas

Apdovanojimas jaunajam mokslininkui skirtas už verslumo mąstysenos ugdymą, išskirtinį norą tobulėti, puikius rezultatus studijose bei aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, mokslo sklaidos didinimą ir Lietuvos vardo garsinimą.

Dirbtinio intelekto panaudojimas ekonomikoje – būtinas

Dirbtinių neuroninių tinklų naudojimu ekonominių reiškinių modeliavime M. Lukauskas domisi dar nuo magistrantūros studijų pradžios – tai buvo ir jo magistro darbo tema.

Pasak jo, DI panaudojimas yra vienas iš galimų būdų racionaliai spręsti ekonomines problemas. Jis leidžia išvengti žmogiškų klaidų, vertinti didelius duomenų masyvus ir lyginti esant dideliems duomenų srautams ir komplikuotiems ryšiams tarp jų.

„Išvengiant žmogiškosios klaidos DI leidžia rasti greitą, savalaikį ir teisingą atsakymą, pagrindimą ekonominėms išvadoms bei sprendimams. Dėl šios priežasties, DI panaudojimas ekonomikoje tampa ne tik svarbiu, bet ir būtinu aspektu“, – teigia doktorantūros studentas.

Pasak doktoranto, mokslininkai analizuodami tiesioginių užsienio investicijų tendencijas ar ypatumus ir vertindami šalies investicinio patrauklumo koncepciją bei jos įtaką tiesioginėms užsienio investicijoms, dažniausiai tiria ryšį tarp atskirų investicinį patrauklumą lemiančių veiksnių ir tiesioginių užsienio investicijų.

„Tam yra naudojami tiesinės regresijos modeliai, kurie yra tinkami ne visais atvejais. Be to, dažniausiai yra atliekamas tik tiesiogines užsienio investicijas veikiančių veiksnių vertinimas, o ne tiesioginių užsienio investicijų prognozavimas“, – sako jaunasis mokslininkas.

M. Lukauskas aiškina, kad šiame darbe tiesioginėms užsienio investicijoms prognozuoti bus naudojami dirbtiniai neuroniniai tinklai, suteikiantys galimybę prognozuoti reikšmes, remiantis net ir dideliu kiekiu kokybinių ir kiekybinių rodiklių. Doktorantūroje šie darbai yra tęsiami ir toliau.

Padės priimti sprendimus valstybiniu lygmeniu

Aktyvus doktorantūros studentas dalyvauja ir mokslinių ir užsakomųjų darbų projektuose. Šiuo metu jis dirba projekte, susijusiame su išmanios ekonomikos vystymusi Europoje. Projekto tikslas – sukurti ekonominių reiškinių modeliavimo programą, kuri vėliau galėtų būti naudojama studijų tikslams.

Pasak M. Lukausko, įprastai duomenys yra renkami rankiniu būdu, o vėliau atliekama jų analizę ir interpretuojami rezultatai.

„Ši programa leidžia praleisti pirmus du žingsnius, pagrindinis tyrėjo darbas lieka tik rezultatų interpretavimas, kas ir yra svarbiausia. Toks tyrimų pagreitinimas leidžia tyrimus atlikti kur kas greičiau“, – sako doktorantūros studentas.

Ekonominio modeliavimo programa leis sudaryti indeksus, kuriuos galima susieti su tyrėjams reikalingais rodikliais.

„Pavyzdžiui, leis susieti tiesiogines užsienio investicijas su skirtingais rodikliais, tai yra, atrasti, kas būtent lemia tiesiogines užsienio investicijas tam, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus valstybiniu lygiu“, – sako pašnekovas.

Tokius rezultatus, anot M. Lukausko, galima labai plačiai naudoti – sukurti atskirus paketus, kurie leistų tokią programą panaudoti studentų moduliuose bei taikyti visuomenės poreikiams, pavyzdžiui, duomenų vizualizavimui ar įvairios informacijos pateikimui.

Matematika ir gamtos mokslai – plačiai pritaikoma sritis

Studentas yra ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laureatas. Premija jam buvo skirta už bakalauro mokslinį darbą, kuriame jis tyrinėjo fluorpolimerų mechanines savybes.

„Atsparumas karščiui šiems polimerams suteikia galimybę būti panaudotiems tokiose srityse, kaip virtuvės indų ir įvairių įrenginių dengimui. Tokie tyrimų rezultatai leidžia įvertinti ar fluorpolimerai yra atsparūs temperatūros poveikiui, kai jie yra veikiami mechaniškai“, – pasakoja M. Lukauskas.

Baigęs bakalauro studijas, magistrantūroje M. Lukauskas pasuko matematinio modeliavimo, dirbtinių neuronų tinklų ir kitų mašininio mokymosi metodų taikymo link. Doktorantūroje jaunasis tyrėjas toliau tęsia darbus šioje srityje.

Studijuodamas M. Lukauskas yra gavęs ne vieną rektoriaus skatinamąją bei Universiteto talento stipendijas, jis yra J. P. Kazicko vardo mecenato stipendijos laureatas.

P. Vileišio skulptūrinis portretas ir 1200 eurų premija skiriama Lietuvos studentams, kuriems būdingas noras ir pastangos suvokti bei ugdyti savyje verslumo mąstyseną ir bruožus, pilietinės pareigos ir atsakomybės supratimą, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, gero pasiruošimo produktyviam darbui verslo srityje, pasiekusiems geriausių akademinių rezultatų, aktyviai dalyvaujantiems visuomeninėje veikloje, gerbiantiems Lietuvos istorinį paveldą.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
NASA atskleidžia neįtikėtinus dalykus: mūsų žinutės galėjo pasiekti net ir nežemiškas civilizacijas

Ateivių civilizacijos teoriškai galėtų pasiklausyti mūsų siunčiamų radijo signalų į zondus ir marsaeigius. Tokia išvada pateikiama naujausiame Pensilvanijos universiteto ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrime.

Energetikos sektoriaus perversmas: mokslininkai atrado ateities sprendimą

Įsivaizduokite langus, kurie ne tik praleidžia šviesą į patalpą, bet ir patys gamina elektrą, o pažeisti gali patys atsinaujinti. Toks scenarijus jau tampa vis realesnis, Kinijos Nankai universiteto mokslininkai sukūrė fluorescencinį stiklą, kuris gali sukelti tikrą revoliuciją saulės energijos panaudojime.

Mokslininkai iš žmogaus ląstelių augina „mini smegenis“, kad sukurtų gyvus asmeninius kompiuterius

Mokslininkai iš Šveicarijos, Jungtinių Valstijų ir Australijos dirba kurdami kompiuterius iš gyvų žmogaus ląstelių. Jie jau pasiekė tam tikrų rezultatų vadinamųjų biokompiuterių srityje ir surinko asmeninio kompiuterio prototipą iš kamieninių ląstelių, gautų iš žmogaus odos ląstelių.

2025 m. spalis
2025-10-16 07:21
Lietuvoje prasideda pirmoji Tarptautinė mokslo savaitė „(re) SEARCH 2025“
2025-10-14 15:15
Mokslininkai netiki savo akimis: DI per kelias valandas padarė tai, kas žmonijai buvo neįmanoma šimtmetį
2025-10-13 15:39
Saulės aktyvumas kelia nerimą: NASA skambina pavojaus varpais, tai gali turėti katastrofinių padarinių (1)
2025-10-13 09:44
Jūsų išmanusis telefonas slepia tikrą lobį: nauja technologija paverčia elektronikos atliekas auksu
2025-10-12 13:36
Šaldymo plėvelė, pakeisianti kondicionierių veikimą, mokslininkai su „Samsung“ pristatė išskirtinį sprendimą
2025-10-10 06:25
Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu
2025-10-07 13:44
Tamsiosios energijos įtaka kosminėms struktūroms
2025-10-07 09:24
Atradimas Japonijoje perrašo 145 metus galiojusias mokslo tiesas
2025-10-07 07:34
Veneros debesyse gausu vandens
2025-10-06 09:47
Karštesnė už Venerą, bet vis dar nepalūžta: ši visiškai nauja medžiaga keičia žaidimo taisykles
2025-10-05 15:53
Pamirškite apie ličio baterijas: mokslininkai sukūrė saugesnę alternatyvą su super greitu įkrovimu
2025-10-04 15:20
Kinijos mokslininkai pristatė radarą, galintį numatyti priešo veiksmus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama