Šiandien Seime vyko diskusija „Europos Sąjungos finansuojamos mokslinių tyrimų programos energetikos ir aplinkosaugos srityse – jų svarba Lietuvai ir kaip suaktyvinti Lietuvos dalyvavimą“.
Renginio tikslas – aptarti bendradarbiavimą tarp sprendimus priimančių asmenų, mokslo ir verslo institucijų, siekiant paskatinti aktyvesnį Lietuvos dalyvavimą esamose ir būsimose Europos Sąjungos (ES) finansuojamose mokslinių tyrimų programose ir padidinti Lietuvos mokesčių grąžą iš ES.
„Mokslinių tyrimų ir mokslininkų tema yra be galo svarbi kiekvienos valstybės vystymuisi, inovacijų plėtrai ir ekonomikos augimui. Tačiau šiuo metu Lietuvos mokslininkai yra šiek tiek nustumti į šalį, nors gauna užsakymus iš užsienio. Tai rodo, kad mūsų mokslininkai yra vertinami – kuria pridėtinę vertę, tačiau ne savo šaliai“, – sakė Virgilijus Poderys, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas.
Dabar vykdoma (2014–2020) „Horizontas 2020“ (H2020) yra didžiausia kada nors egzistavusi ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurios biudžetas siekia 80 mlrd. Eur. Ji prisideda prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių, idėjas iš laboratorijos perkeldama į rinką.
H2020 programose Lietuva yra mokėtojas. Nors Lietuva iš šios programos yra gavusi apie 61 mln. Eur, mūsų įnašas į programą yra kelis kartus didesnis ir siekia apie 230 mln. Eur.
„Per mūsų subsidijuojamą programą finansuojama visa Europa. Visose kitose srityse pinigine prasme esame naudos gavėjai, o mokslo ir inovacijų srityje esame mokėtojai – išlaikome ES mokslininkų potencialą. Todėl privalome skatinti aktyvesnį Lietuvos dalyvavimą esamose ir būsimose ES finansuojamose mokslinių tyrimų programose“, – teigė V. Poderys.
Palyginimui su kitomis mažesnėmis šalimis, dalyvaujančiomis H2020 projektuose, Kipras susigrąžina daugiau negu 3 eurus už kiekvieną investuotą į programą eurą, Estija – daugiau kaip 2 Eur. O Lietuva susigrąžina tik mažiau nei 0,5 Eur.
Diskusijoje aktualijas apie Lietuvos dalyvavimą H2020 programoje pristatė Studijų, mokslo ir technologijų departamento Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėja Zita Duchovskienė. Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius pateikė ES finansuojamų energetikos ir aplinkosaugos tyrimų programų perspektyvas. Lietuvos energetikos agentūros direktorius Darius Biekša aptarė energetikos sektorių iššūkius ir poreikius iki 2030 metų. Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje analitikė Donata Mauricaitė pristatė naująjį finansinį laikotarpį.
Diskusiją inicijavo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija kartu su Lietuvos energetikos institutu.
