Nors didžiųjų atradimų epocha, rodos, seniai praėjo, kosmosas išlieka neatrasta teritorija, kurios įsisavinimas žada didelę naudą. Tiek šiuolaikinės komunikacijos priemonės, tiek tikslesnės orų prognozės labai priklauso nuo kosmoso sistemų ar technologijų, kurias plečia moksliniai tyrimai ir žvalgomieji skrydžiai Saulės sistemos ribose.
ES nežada stovėti nuošalyje ir ramiai stebėti, kaip erdvę virš mūsų galvų įsisavina didžiosios galybės. Europos šalys sutelkė savo išteklius, kad vykdytų kosmoso politiką, pasitelkusios Europos Komisiją, bendradarbiaujančią su Europos kosmoso agentūra – 22 Europos šalių valdoma tarpvyriausybine agentūra.
ES finansavimas, be kita ko, ateityje lems tokių ambicingų programų, kaip didžiausia civilinė Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ ir kuriamas amerikiečių navigacinės sistemos GPS konkurentas „Galileo“, sėkmę.
Suvokiant tai, būsimoje ES finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 m. laikotarpiui, Europos Komisija pasiūlė ES kosmoso programoms skirti kiek daugiau nei 16 mlrd. eurų.
Praėjusių metų gruodį Europos Parlamento nariai ne tik pritarė planui stiprinti ES kosmoso programas, bet ir pasiūlė dar 0,9 mlrd. eurų didinti jų finansavimą.
„Naująja kosmoso programa siekiama sustiprinti ES pasaulinę lyderystę Žemės stebėjimo ir stebėsenos, palydovinės navigacijos ir tyrimų srityse“, – pažymėjo EP komiteto pranešimą rengęs Massimiliano Salini (Europos liaudies partija, Italija).
Tikimasi, kad per artimiausius 10-15 metų ES valdomų palydovų tinklas padvigubės. Atitinkamai turėtų augti ir sistemų pajėgumai.
Itin didelę reikšmę ateityje, toliau šylant klimatui, turės „Copernicus“ sistema. Ji pateiks duomenų, padėsiančių nustatyti būsimas klimato tendencijas. Tačiau vien to jos reikšmė neapsiriboja – „Copernicus“ duomenys yra naudingi daugelyje kitų sričių, tokių kaip miestų ir transporto sistemų planavimas, gamtos apsauga, žemės ūkis ir miškininkystė, sveikatos apsauga, krizių valdymas, turizmas.
Tuo metu kuriama „Galileo“ palydovinė navigacijos sistema išsiskiria tuo, kad ji pirmoji yra administruojama civilinių tarnybų ir nepriklausoma nuo, pavyzdžiui, pirmiausiai karinės paskirties amerikiečių GPS sistemos. 30 palydovų tinklas, kuris turėtų būti užbaigtas jau 2020 m., leis vietą tikruoju laiku nustatyti vieno metro tikslumu ar dar tiksliau. Tokiu būdu „Galileo“ suteiks daug įvairių galimybių eismo ir transporto valdymo, gelbėjimo operacijų, žemės ūkio, civilinės saugos, laiko fiksavimo ir sinchronizavimo srityse.
2017 m. visos ES kosmoso pramonės vertė buvo įvertinta maždaug 57-62 mlrd. eurų. Šioje aukštųjų technologijų industrijoje šiuo metu dirba daugiau nei 230 tūkst. specialistų. Skaičiuojama, kad net apie trečdalis visų pasaulio palydovų pagaminama ES šalyse.
