Elektronika.lt
 2026 m. birželio 27 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 27 d. 10:14
„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar lietuviai pasirengę sėsti į automobilį be vairuotojo?
Birželio 26 d. 18:23
AGON PRO AGP277QKDC: pirmasis naujos kartos AGON 7 serijos modelis
Birželio 26 d. 16:41
Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?
Birželio 26 d. 14:58
Naujasis elektrinis „Renault Megane E-Tech“, dar daugiau charakterio, dinamiškumo ir technologijų
Birželio 26 d. 12:18
„Škoda Peaq“: naujasis elektrinis flagmanas nubrėžia erdvės ir technologijų standartus
Birželio 26 d. 10:24
Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“ – kartu su LIMACON stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą inžinerijos srityje
Birželio 26 d. 08:30
„REDMI Watch 6“: išmanusis laikrodis, tinkantis kiekvienai jūsų gyvenimo sričiai
Birželio 25 d. 18:32
Lietuva turi žaliąją galią – dabar jai reikia lankstesnio tinklo (1)
Birželio 25 d. 16:18
Automatiniai vartai ir elektros tiekimas: ką verta apgalvoti prieš įrengimą
Birželio 25 d. 14:11
Keliaujate į užsienį ir bijote įjungti mobiliuosius duomenis? Ekspertas paaiškino, kaip nepermokėti
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles, GTA 6 Character
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

„L`ORÉAL Baltic“ stipendija „Moterims moksle“ apdovanota ir Lietuvos mokslininkė

Publikuota: 2018-06-05 13:12
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Šiandien iškilmingos ceremonijos Latvijos mokslų akademijoje metu trys mokslininkės iš Latvijos, viena iš Lietuvos ir viena iš Estijos buvo apdovanotos 6000 eurų vertės „L`ORÉAL Baltic“ stipendijomis „Moterims moksle“. Tai jau keturioliktasis kartas, kai ši stipendija suteikiama Latvijoje, ir antrasis – Estijoje ir Lietuvoje. Šia stipendija apdovanotos jau 46 Baltijos šalių mokslininkės.

Šiemet stipendijas gavo penkios talentingos Baltijos šalių mokslininkės – dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen iš Lietuvos, dr. Ilva Nakurtė, Anda Fridrihsonė ir Margarita Baitimirova iš Latvijos ir dr. Karin Kogermann iš Estijos.

Dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė Keen nuo 2017 m. vadovauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui. Giedrė atlieka tyrimą apie žmogaus paleomitybą ir žemdirbystės suklestėjimą Centrinėje Azijoje. Šis tyrimas nagrinėja žmogaus mitybos evoliuciją priešistorinėje Tian Šanio kalnų sistemos centrinėje dalyje ir jos įtaką tolesniam javų paplitimui visoje Eurazijoje. Nagrinėjant archeologinio tyrimo vietos kontekstą bei aplinkos sąlygas ir taikant mokslinius metodus galima pažvelgti į molekulinį artefaktų lygmenį, taip atveriant daug platesnį vaizdą į mūsų praeitį.

Dr. Ilva Nakurtė yra Latvijos universiteto Chemijos fakulteto docentė ir Aplinkos sprendimų instituto vyriausioji tyrėja. Ilva stipendiją „Moterims moksle“ gavo už tradiciniuose tekstilės dažymo procesuose naudojamų pigmentų nustatymą taikant chromatografinės analizės metodą. Šio tiriamojo projekto tikslas – parengti metodiką, kurią būtų galima taikyti įvairių augalų pigmentų, naudojamų tradiciniame dažymo procese, fitocheminei atrankai taikant moderniausias technologijas. Negana to, nematerialiojo kultūros paveldo tyrimų rezultatai gali suteikti visuomenei žinių apie Latvijos istoriją ir atsinaujinančius išteklius.

Aplinkos mokslų magistrė Anda Fridrihsonė nuo 2010 m. dirba Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute. „L`ORÉAL Baltic“ stipendiją „Moterims moksle“ Anda gavo už savo tyrimą „Poliolių ir poliuretanų, gautų iš rapsų aliejaus, gyvavimo ciklo įvertinimas“. Tyrimo tikslas – atlikti išsamų Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute sintetintų rapsų aliejaus poliolių ir iš jų pagamintų poliuretanų medžiagų gyvavimo ciklo įvertinimą (angl. Life cycle assessment (LCA)). Tyrimas bus naudingas kitiems vietos mokslininkams, pavyzdžiui, siekiantiems įvertinti Latvijoje pagaminto biodyzelino „ekologinį pėdsaką“, taip pat kitiems tyrėjams visame pasaulyje.

Chemijos mokslų magistrė Margarita Baltimirova nuo 2013 m. dirba Latvijos universiteto Cheminės fizikos institute. Margarita stipendija apdovanota už savo sluoksniuotų nanostruktūrų, kuriose yra grafeno, formavimosi ir savybių tyrimą, kurio tikslas – sukurti modernia medžiaga – grafenu – paremtas sluoksniuotas nanostruktūras, ištirti sukurtų nanostruktūrų savybes ir patikrinti jų galimą pritaikymą optoelektroniniuose ir termoelektroniniuose įrenginiuose bei optiniuose ir biologiniuose jutikliuose. Grafeno ir termoelektroninės medžiagos sluoksniuotos nanostruktūros gali būti naudojamos termoelektroniniuose įrenginiuose, kurie padėtų gauti elektros energiją iš saulės ir temperatūrų skirtumo, pavyzdžiui, tarp vidaus ir išorės temperatūrų, t. y. gauti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Šie įrenginiai taip pat galėtų padėti taršos ir šiukšlių generuojamą šilumą verčiant naudinga elektros energija.

Dr. Karin Kogermann nuo 2015 m. yra Tartu universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos instituto asocijuotoji profesorė ir vyriausioji tyrėja. Karina atliko tyrimą apie į nanopluoštą inkapsuliuotas gyvas ląsteles kaip išmanųjį biotvarstį infekuotoms žaizdoms gydyti. Nors esama daugybės įvairių galimybių, vis dar nėra efektyvaus chroniškų žaizdų infekcijų gydymo metodo. Pagrindinė problema yra žaizdoje esanti bioplėvelė ir gydymo metu susidarantis atsparumas antibakterinėms medžiagoms. Šio projekto tikslas yra sukurti naujus elektroniniu būdu austus fibrozinius biotvarsčius, kuriuose būtų gyvų, inžineriniu būdu gautų bakterijų ląstelių, skirtų lokaliai žaizdų priežiūrai.

Konkurso tvarka Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paskiriama po vieną stipendiją kiekvienos šalies mokslininkei su daktaro laipsniu iki 40 metų tyrimams gyvybės, aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse. Latvijoje stipendiją papildomai gauna dvi doktorantės iki 33 metų disertacijai parengti. 2018 m. stipendijų „Moterims moksle“ konkursui pateiktos 47 paraiškos iš Latvijos, 26 iš Estijos ir 26 iš Lietuvos. Tyrimų sferos – gyvybės ir aplinkos mokslai, fizika bei inžinerija.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Daugiasluoksnis aktyvaus branduolio vėjas

Aplink supermasyvias juodąsias skyles susikaupusi medžiaga sudaro akrecinį diską, kuris veikia ne tik švyti, bet ir pučia galingus vėjus, kurie gali iš galaktikos išstumti dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms. Dabar astronomai pateikia detaliausią tokių vėjų vaizdą ir parodo, kad jie yra įvairialypiai ir sparčiai kinta.

Radijo atsirūgimai po žvaigždžių suardymo

Kai žvaigždė priartėja per arti prie supermasyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko potvyninėmis jėgomis. Toks potvyninio suardymo įvykis paskleidžia ryškų regimosios, ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės blyksnį ramios galaktikos centre. Ilgai manyta, kad kai blyksnis užgęsta, galaktika turėtų vėl nurimti ilgam. Tačiau dabar astronomai atskleidė, kad radijo bangų ruože istorija tik prasideda.

Titane slypi naftos lobiai

Didžiausias Saturno palydovas Titanas yra unikalus Saulės sistemoje: tai vienintelis palydovas su tankia, azoto turtinga atmosfera, o jo metano ciklas primena Žemės vandens apytaką – kietas ir skystas metanas garuoja, sudaro debesis ir vėl krinta krituliais. Dabar mokslininkai sudarė Titano išteklių inventorių ir įvertino, kaip jais galėtų pasinaudoti ateities žmonių kartos.

2026 m. birželis
2026-06-24 13:38
Keturios kosminių spindulių rūšys
2026-06-23 13:02
Ar ateivių zondų gali būti šalia?
2026-06-22 17:24
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje
2026-06-21 13:16
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai
2026-06-20 13:22
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama