Tai neribotas ir švarus energijos šaltinis, kuris netgi savo galimybėmis aplenktų atsinaujinančius energijos šaltinius. Gali būti, kad žmonija žengia didelį žingsnį link branduolių sintezės pavertimo realybe. MIT drauge su privačia bendrove „Commonwealth Fusion Systems“ (CFS) demonstruoja visiškai naują požiūrį į branduolių sintezę ir planuoja, kad per ateinančius 15 metų sugebės pastatyti pilnai veikiančią branduolių sintezės jėgainę.
Sintezė apima lengvesnius elementus, tokius kaip vandenilis, ir suformuoja sunkesnius elementus, tokius kaip helis ir šio proceso metu išlaisvinama milžiniška energija. Pats geriausias sintezės reaktoriaus pavyzdys yra Saulė. Visgi, šis energijos išlaisvinimas vyksta itin ekstremalioje temperatūroje – šimtų milijonų laipsnių pagal Celsijų – o toks karštis išlydo bet kokią šalią esančią medžiagą.
Taigi, kad būtų galima laboratorijos sąlygomis atlikti sintezės eksperimentus, mokslininkai naudoja magnetinius laukus. Jie padeda toliau nuo eksperimentinės kameros sienų išlaikyti stabilią sulietų subatominių dalelių masę, dar kitaip vadinama plazma. Bėda su kuria susiduriama atliekant tokius eksperimentus yra ta, kad sintezės metu yra sunaudojama daugiau energijos, nei jos gaunama.
Dabar privataus sektoriaus ir MIT mokslininkų bendradarbiavimas pradeda visiškai naują ekperimentą – „SPARC“. Jo metu bus naudojami aukštai temperatūrai atsparūs superlaidininkai, kurie yra skirti sukurti mažesnius, bet galingesnius magnetus, o tai leistų realiomis sąlygomis eksploatuoti eksperimentinį branduolių sintezės reaktorių. Pagrindinis „SPARC“ tikslas yra pasiekti, kad pagaliau sintezės metu energijos būtų gaunama daugiau nei sunaudojama.
Dėka dviejų naujų magnetų, šis eksperimentinis sintezės reaktorius suprojektuotas taip, kad jo šiluminė galia siektų 100 MW. Ši šiluma nebus verčiama elektros energija, bet 10 sekundžių impulsais bus pagaminama dvigubai daugiau energijos nei jos reikia įkaitinti plazmai ir tiekti nedideliam miestui. „Tai yra svarbus istorinis momentas. Naujųjų magnetų privalumai leidžia branduolių sintezę pakelti į naują lygį ir išnaudoti jos beribį potencialą. O kas yra itin svarbu, jog tai yra visiškai saugi ir aplinkai švari energija“, – MIT News sakė MIT prezidentas L. Rafaelis Reifas.
Nors šios komandos požiūris į branduolių sintezę atrodo daug žadantis, kai kurie ankstesni bendradarbiavimai baigėsi nesėkmingai. Tyrėjai iš Naujojo Pietų Velso universiteto per vandenilio ir boro reakciją bandė sukurti sintezę, deja, bet jiems nepavyko.
Prancūzijoje, ITER reaktoriuje, taip pat vyksta tam tikri darbai branduolių sintezės srityje, tačiau „SPARC“ bus gerokai mažesnės apimties projektas. Jis bus vos 1/65 ITER apimties, nes šie nauji magnetai leidžia sukurti mažesnius branduolių sintezės reaktorius ir užtikrinti, kad bus pagaminama daugiau energijos nei jos bus sunaudota.
Jei „SPARC“ projektas bus sėkmingas ir toks branduolių sintezės reaktoriaus modelis išplis po visą pasaulį, tai galėtų ženkliai padėti patenkinti vis augančius pasaulinius energijos poreikius ir, be jokios abejonės, prisidėti prie anglies dioksido emisijų mažinimo.
„Mūsų siekis yra turėti veikianti reaktorių, kuris galėtų prisidėti prie kovos su klimato kaita, – „The Guardian“ sakė „Commonwealth Fusion Systems“ generalinis direktorius Bobas Mumgaardas. – Mes manome, kad dėl turimo mokslinio potencialo, darbų greičio ir masto, aplinkai draugiškas, realiomis sąlygomis dirbantis ir energiją į bendrą tinklą tiekiantis branduolių sintezės reaktorius galėtų atsirasti per ateinančius 15 metų.“
