Tarptautiniai ekspertai stipriausiais pripažino 60 aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų – mažiausiai tiek Lietuvos mokslininkų grupių idėjomis ir kompetencija gali konkuruoti konkursuose dėl Europos Komisijos dotacijų.
Lietuvos mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, baigė aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškų konkursą. Stipriausioms mokslininkų grupių idėjoms įgyvendinti 2018–2021 metais skirta beveik 35 mln. eurų.
Konkursui pateiktos 195 paraiškas, 187 – atitiko tinkamumo finansuoti reikalavimus. Atlikus naudos ir kokybės vertinimą finansuotinomis pripažintos 105 paraiškos, iš jų ekspertai geriausiomis pripažino 39 patyrusių mokslininkų ir 21 – jaunųjų mokslininkų teiktą paraišką.
Paraiškas vertino užsienio ekspertai, turintys patirtį Europos mokslo tarybos konkursų paraiškų vertinime. Vienam 3,5–4 metų projektui numatyta iki 600 tūkst. eurų – dvigubai daugiau nei gali būti suteikta pagal kitas Lietuvos konkursinio finansavimo priemones. Remiantis tarptautine dotacijų praktika, mokslininkų, teikiančių paraiškas dotacijai gauti, neriboja tyrimų temos, o pagrindiniai projektų atrankos kriterijai yra projekto kokybė, tyrimo perspektyvumas ir pareiškėjo mokslinė kvalifikacija.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus H. Paužos, aukšto lygio mokslo projektų finansavimas yra didelė paskata Lietuvos mokslininkams aktyviau siekti tarptautinių laimėjimų. „Tarptautinių ekspertų pripažinimas ir Lietuvoje šiandien didžiausia įmanoma dotacija turėtų įkvėpti mokslininkus labiau pasitikėti savo jėgomis ir aktyviau dalyvauti pagrindinėje mokslui ir inovacijoms skirtoje Europos Komisijos programoje „Horizontas 2020“ ir ypač siekiant Europos mokslo tarybos dotacijos“, – sako prof. Dainius H. Pauža.
Aukščiausio lygio mokslinių tyrimų dotacijų sutartys bus pradėtos pasirašyti dar šiais metais. Jose numatyta įpareigoti mokslinę grupę, kad bent vienas jos narys teiks paraišką užsienio institucijų rengiamuos tarptautinių programų konkursuose projekto koordinatoriaus, partnerio ar pagrindinio tyrėjo teisėmis. Tokia nuostata projektų finansavimo sutartyse numatoma pirmą kartą.
Patyrusių mokslininkų grupės daugiausiai projektų vykdys fizinių mokslų srities tyrėjai – 11, socialinių mokslų srityje – 10, iš jų 6 sociologijos, politikos mokslų, edukologijos, komunikacijos ir teisės projektus ir 4 – vadybos, ekonomikos ir psichologijos. Biomedicinos mokslų srities tyrėjai vykdys 7 medicinos, biochemijos ir biofizikos projektus, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse – 5 ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos, biologijos ir botanikos projektus, humanitarinių mokslų – 4 projektus ir technologijos mokslų – 2 projektus.
Jaunųjų mokslininkų grupės iš viso vykdys 21 aukšto lygio mokslinių tyrimų projektą, iš jų 12 – fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse ir 9 – humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
Dotaciją savo projektams laimėjo 23 Vilniaus universiteto mokslininkų grupės (iš jų – 18 patyrusių ir 5 jaunųjų mokslininkų grupės), 6 – Kauno technologijos universiteto (4 ir 2) mokslininkų grupės. Po 4 projektus vykdys Klaipėdos universiteto (2 ir 2), Vytauto Didžiojo universiteto (3 ir 1) ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro (1 ir 3), po 3 – Mykolo Romerio universiteto (1 ir 2) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (2 ir 1), po 2 – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (1 ir 1), VMTI Inovatyvios medicinos centro (1 ir 1) ir Gamtos tyrimų centro (1 ir 1) mokslininkai. Po 1 dotaciją laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro bei Šiaulių universiteto patyrę mokslininkai. Taip pat po 1 dotaciją skirta Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų grupėms.
Lietuvos mokslo taryba aukšto lygio mokslininkų projektus finansavo ir 2009–2015 m. ES paramos lėšomis. Pagal tuometinę Visuotinės dotacijos priemonę epigenominius mokslinius tyrimus vykdė šiais metais Europos mokslo tarybos dotaciją laimėjęs prof. Saulius Klimašauskas, taip pat už nuopelnus biochemijos srityje pelnęs fondo „Warren Alpert“ ir fondo „Novo Nordisk” „Novozymes” apdovanojimus prof. Virginijus Šikšnys. Lietuvos mokslo taryba konkursą rengė pagal 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT- K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Ši veikla skirta mokslininkų ir tyrėjų kompetencijos kėlimui vykdant mokslinę veiklą bei įgyvendinant mokslinius projektus. Pagal priemonės įgyvendinimo sutartį su Švietimo ir mokslo ministeriją, Taryba atsakinga už šios priemonės konkursų organizavimą, projektų finansavimą ir administravimą.
