Ryškių žvaigždžių danguje maža Maskvos valstybinio mechaninės inžinerijos universiteto entuziastams. Jie sukūrė prietaisą „Švyturys“, kurį „Sojuz 2“ raketa liepos viduryje iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane pakels į kosmosą. Jis išskleis piramidės formos atšvaitą saulės spinduliams į Žemę nukreipti. Taip danguje turėtų gimti ryškiau už visas kitas šviečianti dirbtinė žvaigždė.
Kūrėjai žada, kad žvaigždė matysis iš bet kurio Žemės kampelio. Jie kuria specialią programėlę išmaniesiems telefonams. Per programėlę bus galima pažiūrėti, kur šiuo metu skrieja minėta žvaigždė. Jeigu tiesiai virš galvos – galima sugalvoti norą.
„Nepaisant mažo dydžio iš Žemės jis atrodys kaip ryškiausia žvaigždė“, – tikina „Mayak“ projekto administratorius Aleksandras Šajenko.
Tokiai žvaigždei iškelti užtenka dešimčių tūkstančių dolerių, kuriuos „Mayak“ kūrėjai surinko per specialią kampaniją interneto tinklalapyje „Boomstarter“. Vienas jų tikslų – parodyti, kad į kosmosą savo objektus kelti gali kone bet kas, ne tik vyriausybės ar korporacijos.
Panašų tikslą turi kitų metų pradžioje raketą į kosmosą jau užsisakiusi japonė Lena Okajima. Ji svajoja apie dirbtines krentančias žvaigždes ir tam reikalui sukūrė kol kas dar nedidelę bendrovę, pavadinimu „Ale“. Jos pakeltas nedidelis palydovas neš 300 smulkių rutuliukų. Jie padaryti iš įvairių medžiagų – ličio, vario, kalio. Kai palydovas rutuliukus paleis, šie, skrosdami atmosferą, sužibės įvairiausiomis spalvomis ir degs ryškiau ir ilgiau nei įprasti meteoritai. Lenos ambicija – dirbtinių krentančių žvaigždžių šou Tokijo Olimpinėms žaidynėms po trejų metų.
„Kol kas krentančios žvaigždės nepritraukia daug pinigų, bet aš šiuo projektu užsiėmusi jau ilgą laiką“, – sako bendrovės „Ale“ įkūrėja.
Tokie kosmoso mėgėjų projektai jau pradeda piktinti kai kuriuos profesionalius kosmoso tyrinėtojus. Pirmiausia teleskopais tikras žvaigždes tyrinėjančius astronomus. Jiems trukdo bet koks nereikalingas šviesą skleidžiantis objektas danguje.
Kiti susirūpinę dėl mažėjančios vietos kosmose, kad ir kaip keistai tai skambėtų, pagalvojus apie neaprėpiamas platybes. Žmonių pakeltų objektų jau tiek daug, kad Tarptautinė kosminė stotis 2014 m., siekdama išvengti susidūrimo, padėtį keitė tris kartus. Jungtinių Valstijų oro pajėgų kosmoso padalinys šiuo metu seka beveik 19 tūkstančių aplink Žemę skriejančių palydovų arba jau nereikalingų jų dalių. Juos galima patiems stebėti įvairiuose kosmoso stebėjimo tinklalapiuose.
Reportažo rašymo metu virš Lietuvos skriejo 1700 minėtų objektų. Jų skaičius šoktelėjo, kai žmonės prieš penkmetį pradėjo kelti mažus, daugiausia komunikacijai skirtus palydovus. Nuo 2013 m. per metus jų pakeliama ne mažiau nei 70, todėl mokslininkai rimtai svarsto NASA atstovo Donaldo Kesslerio dar prieš kelis dešimtmečius keltą hipotezę.
Pagal ją, kiekvienas aplink Žemę skriejančių šiukšlių susidūrimas sukurs dar daugiau šiukšlių, šios susidurs su kitomis šiukšlėmis, ir taip pažers dar daugiau nuolaužų. Galiausiai, pasak pesimistų, nuolaužų gali pasidaryti per daug ir kosmoso pramonė sulėtės. Todėl ne vienas mokslininkas ragina tokioms pramogoms kaip dirbtinės žvaigždės palydovų nekelti.
Alternatyva yra. Dirbtines žvaigždes žmonės moka kurti galingais lazeriais kaitindami pasirinktą Žemės atmosferos tašką – ima žibėti 90 kilometrų aukštyje skriejantys natrio atomai. Tiesa, taip astronomai daro ne pramogaudami. Dirbtinės žvaigždės jiems būtinos kuo tiksliau suderinti teleskopams, kad šie ryškiau fiksuotų tikras žvaigždes. Bene galingiausią lazerį šiuo metu turi Čilėje veikiantis teleskopas.
Minėtą lazerį kūrė trys mokslininkai – Wilhelmas Kaendersas, Wallace'as Clementsas ir Domenico Bonaccini. Pernai už darbą jie gavo Leibingerio inovacijų premiją.
