Nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio astronomai ieško Saulės „blogosios“ dvynės, pramintos Nemezide (angl. Nemesis), kuri turi įprotį kas 26 milijonus metų į mūsų kelią sviesti mirtinus asteroidus.
Pastaruoju metu Nemezidės hipotezė pateko į nemalonę, kadangi ilgus dešimtmečius su dangumi susiję moksliniai tyrimai neaptiko jokių šios žvaigždės pėdsakų, tačiau naujas Kalifornijos universiteto Berklyje matematinis modelis rodo, kad beveik kiekviena žvaigždė susiformuoja turėdama „kolegę“. Įskaitant ir mūsų Saulę, rašo newatlas.com.
Mokslininkų komanda tyrinėjo Persėjaus debesį (angl. Perseus cloud) – žvaigždžių inkubatorių, esantį už maždaug 600 šviesmečių. Jie bandė kritiškai įvertinti pavienių ir dvinarių žvaigždžių skaičių. Sujungę į visumą kelis duomenų, gautų iš skirtingų tyrimų, rinkinius, mokslininkai identifikavo 19 dvinarių žvaigždžių sistemų ir 45 pavienių žvaigždžių sistemas.
Įdomu tai, kad plačiose dvinarėse sistemose, kuriose abi žvaigždės nutolusios viena nuo kitos per daugiau nei 500 astronominių matavimo vienetų, visos tos žvaigždės yra labai jaunos – iki 500 tūkstančių metų.
Šiek tiek senesnės žvaigždės – tos, kurių amžius svyruoja nuo 500 tūkstančių iki milijono metų – visos buvo arčiau viena kitos, tai yra, nutolę viena nuo kitos ne daugiau kaip per 200 astronominių matavimo vienetų.
„Tai anksčiau nebuvo pastebėta ar ištirta, ir tai ypatingai įdomu, – sakė vyriausia tyrimo autorė Sarah Sadavoy. – Mes kol kas tiksliai nežinome, ką tai reiškia, tačiau tai nėra atsitiktinumas, ir turi kažką pasakyti apie tai, kaip susiformuoja plačios dvinarės sistemos“.
Mėgindama atsakyti į šiuos klausimus, komanda atliko kompiuterinį modeliavimą, kurio metu buvo sumodeliuoti keli scenarijai. Buvo tik vienintelis būdas, kaip viską susieti su pastebėjimais: visos žvaigždės, kurių masė panaši į mūsų Saulės, pradėjo savo gyvenimą kaip plačios dvinarės sistemos dalis.
Laikui bėgant, maždaug 60 procentų jų išsiskyrė ir suformavo dvi pavienių žvaigždžių sistemas, o likusios suartėjo iki glaudžių dvinarių sistemų.
Tai reiškia, kad net jeigu hipotetinė Nemezidė niekada nebuvo aptikta, Saulė greičiausiai turi seniai prarastą dvynę, kuri nuo to laiko migravo į Paukščių Taką – net jeigu ji galimai ir nėra „bloga“.
„Mes sakome, taip, greičiausiai labai seniai buvo Nemezidė, – teigia tyrimo bendraautorius Stevenas Stahleris. – Mes įgyvendinome visą eilę statistinių modelių, norėdami išsiaiškinti, ar galime sudaryti jaunų pavienių žvaigždžių ir visų atsiskyrusių dvinarių žvaigždžių santykines populiacijas Persėjo molekuliniame debesyje, ir vienintelis modelis, galėjęs atkurti duomenis, buvo tas, kuriame visos žvaigždės iš pat pradžių buvo plačios dvinarės. Šios sistemos vėliau per milijonus metų arba susitraukia, arba subyra.“
Siekiant išbandyti jo patikimumą, modelį reikia pritaikyti kitiems žvaigždes formuojantiems debesims.
Šis tyrimas buvo paskelbtas internete ir ateityje pasirodys Karališkosios astronomų draugijos leidinyje „Monthly Notices“.
