Keliavimas į Marsą iš tiesų būtų gerokai pavojingesnis, nei buvo manyta iki šiol, atskleidžia naujausi moksliniai tyrimai. Kaip rašo „Daily Mail“, mokslininkams pavyko nustatyti, jog astronautui keliaujant į Marsą, net dukart padidėtų tikimybė susirgti vėžiu.
Savaime suprantama, tai lemia naujų iššūkių ketinantiems užkariauti Raudonąją planetą ir ją kolonizuoti. O ką jau bekalbėti apie viziją astronautus nuskraidinti dar toliau į Saulės sistemą. Tikėtina, kad tai keltų dar didesnį pavojų astronautų sveikatai.
„Marso tyrinėjimai pareikalautų misijų, trunkančių 900 dienų ar dar ilgiau, ir prireiktų daugiau nei vienerių metų kosmoso gilumoje, kur galaktikos kosminės spinduliuotės sunkieji jonai yra tiesiog neišvengiami“, – teigė Francis Cucinotta, tyrimą atlikęs fizikas.
Ankstesni tyrimai parodė, jog galaktinės spinduliuotės keliama rizika astronautų sveikatai yra išties didžiulė, įskaitant tokius negalavimus kaip vėžys, centrinės nervų sistemos pakitimai, katarakta, kraujotakos ligos ir ūmūs radiacijos sindromai.
Kosminė spinduliuotė, pavyzdžiui, geležies ir titano atomai stipriai pažeidžia ląsteles, nes jie pasižymi itin didele jonizacija.
NASA jau ne kartą mėgino atlikti panašius tyrimus ir nustatyti kosminės spinduliuotės įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai atliekami ląstelei paskiriant įvairias dozes sunkiųjų jonų, kurias astronautai vienaip ar kitaip gautų kosminės misijos metu.
Deja, bet naujausi tyrimai parodė, jog kosminės spinduliuotės įtaka didesnė, nei buvo nustatyta ankstesnių tyrimų metu. Kosminė spinduliuotė pažeidžia ląstelės branduolį ir dėl to mutuoja bei gali sukelti vėžį. Maža to, pažeistos ląstelės siunčia signalus į aplinkines ląsteles ir, tikėtina, taip pat gali paskatinti audinio pakitimą.
