Marsas praktiškai neturi jokio paviršinio vandens, nors NASA kiek seniau ir pranešė aptikusi skysto vandens pėdsakų. Dėl šios priežasties Raudonoji planeta yra sausesnė nei bet kuri Žemės dykuma ir čia gyvybės aptikimo tikimybė yra gerokai mažesnė.
Ankstesni tyrimai pateikė įrodymų, jog labai sūrus Marso vanduo turi galimybę kondensuotis planetos paviršiuje. Visgi naujausi tyrimai, kuriems vadovavo Stirlingo universiteto mokslininkai, rodo, jog tik maža dalis skysto vandens atsiranda tokiu būdu, todėl planeta ir primena dykynę.
Tai rodo, jog jeigu Raudonoje planetoje ir egzistuoja gyvybė, tai greičiausiai ji tūno gerokai giliau po paviršiumi, kur yra daugiau drėgmės. Jau dabar mokslininkai ima sukti galvą, kaip prasiskverbti gilyn po planetos paviršiumi ir pradėti nežemiškos gyvybės formų medžioklę.
Naujienų portalas Alfa.lt primena, jog dar praėjusių metų rudenį surengtoje konferencijoje Michaelis Meyeris, NASA Marso tyrimų programos vyriausiasis mokslininkas, patvirtino: „Prireikė keleto erdvėlaivių per pastaruosius metus, kad išspręstume šią mįslę. O dabar mes žinome, jog ten yra skysto vandens šaltame paviršiuje“.
Kol kas nėra aišku, kaip vanduo prasiskverbia į Marso dirvožemio paviršių, tačiau viena yra aišku, jog jis ima tekėti Marso kanjonais ir šlaitais šiltuoju metų laikotarpiu, Marso vasarą.
Surengtoje konferencijoje Michaelis Meyeris, NASA Marso tyrimų programos vyriausiasis mokslininkas, patvirtino: „Prireikė keleto erdvėlaivių per pastaruosius metus, kad išspręstume šią mįslę. O dabar mes žinome, jog ten yra skysto vandens šaltame paviršiuje“.
Kol kas nėra aišku, kaip vanduo prasiskverbia į Marso dirvožemio paviršių, tačiau viena yra aišku, jog jis ima tekėti Marso kanjonais ir šlaitais šiltuoju metų laikotarpiu, Marso vasarą.
Anksčiau praėjusiais metais NASA marsaeigis „Curiosity“ rado kažkada buvusio skysto vandens pėdsakų netoli planetos paviršiaus.
Šis atradimas išsklaidė ankstesnį įsitikinimą, kad planetos oro sąlygos yra per šaltos ir nykios egzistuoti nesušalusiam vandeniui. Mokslininkai mano, jog specialios druskos, esančios Marso dirvožemyje, neleido sušalti skystai vandens formai.
Mokslininkai jau žino, kad vandens ledynai egzistuoja Marso ašigaliuose. Tačiau skysto vandens atradimas gali privesti mokslininkus prie dar didesnių atradimų, kurie savo ruožtu gali palaikyti gyvybę.
