Iškastinio kuro naudojimas tirpdo Arkties ledą. Remiantis nauja studija, išleista žurnale „Science“, kiekviena į atmosferą išskirta anglies dioksido tona sumažina Arkties ledynus beveik 3 kvadratiniais metrais.
Tarkime, Aplinkos apsaugos agentūra yra įvertinusi, kad bendras Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) išskiriamų anglies dioksido dujų kiekis 2014 m. buvo 6870 tonų. Toks anglies dioksido kiekis gali „ištirpinti“ daugiau kaip 20 tūkst. kv. metrų ledo. Remiantis Pasaulio Banko duomenimis, vidutinis amerikietis kasmet prisideda prie 16 kv. m. tonų anglies dioksido išsiskyrimo per metus, tai reiškia, kad vienas gyventojas nuotoliniu būdu sunaikina 47,6 kv. m. ledo.
Tyrimo vadovas Makso Planko Meteorologijos instituto Vokietijoje klimatologas Dirkas Notzas paskaičiavo, kad kiekvienas žmogus, kuris nuvažiuoja bent 1,6 tūkst. kilometrų ar kuris nukeliauja nuo Niujorko iki Londono pirmyn bei atgal, ištirpina beveik 3 kv. m. Arkties ledo.
Tai leidžia paskaičiuoti, kaip prie globalinio atšilimo prisideda kiekvienas žmogus. Studijos bendraautoris Kolorado nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro tyrėja Julienne Stroever teigė, kad tyrimo rezultatai privers žmones kiek konkrečiau, asmeniniu lygiu apsvarstyti klimato pokyčius. Arktis veikia kaip Žemės vėsintojas, kurio ledas gali reguliuoti pasaulio klimatinę sistemą, atspindėdamas dalį saulės šviesos atgal į kosmosą. Tačiau klimatas Arktyje šyla labai greitai. Šylanti Arktis keičia planetos oro ir vandenyno modelius. Galime sulaukti tokio laiko, kai Arktis visai atitirps ir taps vandenynu, į tada pasaulinis klimatas ne tik kad išsikreips, bet ir globalinis atšilimas paspartės.
