Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis teleskopas „Hubble“ aptiko žvaigždę, šalia kurios spjaudomasi ugniniais kamuoliais, dukart didesniais už Marsą.
Jie keliauja taip greitai, kad atstumą nuo Žemės iki Mėnulio įveiktų per 30 minučių. Apskaičiuota, kad „patrankų liepsna“ kartas nuo karto pastebima jau 400 metų – kartą per 8,5 metų.
Ugniniai kamuoliai – galvosūkis mokslininkams, nes juos sudaranti medžiaga neturi nieko bendro su žvaigžde V Hydrae. Žvaigždė yra raudonoji milžinė, įsikūrusi maždaug už 1,200 tūkst. šviesmečių. Bent jau pusę savo masės ji atidavė kosmosui mirdama.
V Hydrae ir ugniniai kamuoliai © NASA nuotr.
Raudonosiomis žvaigždėmis yra vadinamos mirštančios žvaigždės, kurios gyvena paskutinius savo gyvenimo etapus.
Geriausiu šios paslapties paaiškinimu mokslininkai laiko tai, kad plazmos kamuoliai buvo išspjauti nematomos raudonosios milžinės kaimynės: ji turėtų turėti elipsinę orbitą, kuri vietomis labai priartėja prie raudonosios milžinės kas 8,5 metus. Kai ši žvaigždė priartėja prie išsipūtusios raudonosios milžinės, ji susirenka dalį jos paviršiuje esančių medžiagų, kurios nusėda aplink greta skriejančią žvaigždę, o vėliau pasitarnauja kaip sparčiųjų plazmos kamuolių paleidimo aikštelės.
Ši žvaigždžių sistema gali būti puikus pavyzdys, paaiškinantis žėrinčių formų įvairovę, užfiksuotą „Hubble“ ir matomą aplink mirštančias žvaigždes, dar vadinamas planetiniais ūkais.
„Ankstesni duomenys yra parodę, kad šie objektai keliauja labai greitai, tačiau pirmą kartą mes galime matyti realų procesą, – teigė studijos autorius Raghvendra Sahai iš NASA. – Mes tvirtiname, kad šie milžiniški dujiniai pliūpsniai gimsta vėliausiomis žvaigždės gyvenimo stadijomis ir taip jas išskiria ar paryškina iš likusio planetinio ūko.“
