Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis.
Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis.
Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti.
Mokslininkai iš pradžių bandė išmatuoti atstumą, kurį blicarai turėjo keliauti iki mūsų. Tam buvo naudojami „dispersijos matavimai“. Jie atliekami stebint, kaip mus pasiekiančios radijo spektro bangos išsibarsto (disperguoja) keliavimo per kosmosą metu. Kuo stipresnis išsibarstymas, tuo didesnį nuotolį radijo bangos turėjo nukeliauti iki mūsų.
Labiausiai mokslininkus nustebinęs faktas – kad visi dispersijos matavimų rezultatai yra vieno skaičiaus – 187,5 cm-3 – kartotiniai. Tikimybė,kad taip nutiktų atsitiktinai, yra vos 5 iš 10 000, tikina tyrimą atlikę mokslininkai.
Havajų universiteto (JAV) mokslininkas Johnas Learnedas, tyrimą vykdęs kartu su Noikircheno-Vluino universiteto (Vokietija) specialistu Michaeliu Hippke, sakė, kad toks išsirikiavimas yra „labai sunkiai paaiškinamas“.
Kol kas mokslininkai turi dvi teorijas, galinčias paaiškinti tokį rezultatą. Pirmoji aiškina, kad kiekvienas iš pliūpsnių buvo siunčiamas iš penkių skirtingų vietų tolimose galaktikose, kurios nuo Žemės nutolusios kartotiniais intervalais. Bet labiau tikėtina yra teorija, aiškinanti, kad tikriausiai signalai atkeliavo iš gerokai arčiau, iš mūsų Paukščių tako, tik tų signalų siuntimo intervalai laike sudaro keistą seką.
Rasti priežasčių pliūpsniams taip išsirikiuoti dėl natūralių priežasčių būtų sunku, sako mokslininkai. Kai kurios žvaigždės kartkartėmis išspjauna radijo bangų pliūpsnį, tačiau tikrai ne tokiais reguliariais intervalais, kokius nustatė J. Learnedas ir M. Hippke. Kita vertus, gali būti, kad neturime pakankamai astrofizikos žinių, kad suprastume, kokie natūralūs procesai gali skleisti tokius reguliarius signalus.
Anot mokslininkų, jei nepasitvirtins nė vienas iš šių paaiškinimų, „Reikės pagalvoti apie dirbtinį šaltinį (žmogiškos ar ne žmogiškos kilmės)“.
Dalis mokslininkų bendruomenės jau ir anksčiau teigė, kad blicarai gali būti žinutės nuo ateivių, o dabar jų teorija gavo papildomos paspirties. Iki šiol mokslininkai bandė nustatyti, ar šios žinutės nekoduoja kokios nors žinutės – panašu, kad iš reguliarių dispersijos intervalų tą žinutę gali būti pradėta skaityti.
Tiesa, patys tyrimo autoriai būtų labiau linkę manyti, kad labiau reikėtų galvoti apie žemiškos kilmės signalus – peritonus. Įtarimą, kad signalų kilmė yra žemiška, stiprina ir tai, kad visus blicarus išskyrus vieną iki šiol užfiksavo vienas ir tas pats Parkeso teleskopas. Anot jų, galima būtų įtarti, kad triukšmą sukėlė mobiliojo ryšio bazinės stotys, tarpusavy sinchronizuojančios laiką.
Visą tyrimo ataskaitą, publikuotą kovo 17 dieną, galima perskaityti čia.
