Europos mokslininkai teigia, kad pirmosios žvaigždės mūsų Visatoje susiformavo 140 mln. vėliau, nei buvo manoma anksčiau. Tokius mokslininkų teiginius patvirtina teleskopo „Planck“ suteikti duomenys, rašo BBC.
Mokslininkai publikavo naujus duomenis, kurie leido sudaryti naują Visatos reliktinio spinduliavimo žemėlapį. Atlikta analizė suteikė naujos informacijos apie ankstyvąją Visatos evoliuciją.
Buvo padaryta išvada, jog rejonizacijos metu pirmosios žvaigždės pradėjo formuotis, praėjus maždaug 560 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
Anksčiau gauti duomenys, kuriuos pateikė NASA kosminis aparatas WMAP (Wilkinson Microwave Anisotropy Probe), bylojo, jog pirmosios žvaigždės ėmė formuotis, praėjus 420 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
Astronomai pažymi, jog jų atradimas reiškia, kad dabartiniai teorinės fizikos modeliai, aiškinantys Visatos atsiradimą, turėtų būti patikslinti. Jei WMAP duomenys būtų nekvescionuojami, žvaigždių formavimasis turėjo vykti, esant ypač specifinėmis sąlygomis, o tokia įvykių eiga yra labai mažai tikėtina.
Rejonizacijos periodas apima Visatos vystymosi laikotarpį nuo 150 mln. iki 800 mln. metų po Didžiojo sprogimo. Jo metu formavosi pirmosios galaktikos ir jose esančios žvaigždės, kurių šviesa jonizavo vandenilį.
