Technologijų rinkos gigantai „Intel“, „Microsoft“ ir „Autodesk“ nusprendė rimtai pasinerti į mikrobiologijos sritį ir užsiimti naujų mikroorganizmų bei virusų modeliavimu. Apie tai rašo puslapis „EETimes“.
Puslaidininkių rinkos strategų teigimu, 2028 m. tradicinė silicio struktūra ir jos pagrindu sukurti produktai daugiau nebegalės būti elektronikos įrenginių progreso garantu.
Po maždaug penkiolikos metų elektronika gali tapti „gyva“: „geležies“ vaidmenį atlikti virusai ir bakterijos, DNR taps operacinėmis sistemomis, kuriose programos bus įrašomos, pasitelkiant nukleino rūgščių kompelemtarines poras, o genomų rinkiniai taps taikomosiomis programomis.
Pavyzdžiui, „Autodesk“ dirba prie projekto „Kiborgas“ (Project Cyborg), kuris šiuo metu yra pirminio testavimo stadijoje. Kompanija pasitelkė savo patirtį elektroninių jungčių 3D modeliavimo ir projektavimo srityje, kadangi biologinių objektų modeliavimas iš išorės turi tuos pačius požymius.
Kompanija „Intel“ nusprendė žengti toliau, nei „Autodesk“. Tarp procesorių giganto inžinierių paskutiniu metu ėmė darbuotis nemažai genetikos srities specialistų. „Intel“ laboratorijose dirbama prie projekto „Smart Wet Lab Assistant“, kuriame mokslininkai mokosi kurti ir kontroliuoti organinius mikroorganizmus.
Kompanija „Microsoft“ darbuojasi prie projekto „Genetic Engineering of Cells“, apie kurį kol kas praktiškai nieko nežinoma. Programinės įrangos giganto atstovai prasitarė tik tiek, kad kuria instrumentus, skirtus plataus masto (nuo elektronikos iki žemės ūkio) biologinių objektų modeliavimui.
