Mokslininkai juos pagrįstai vadina Fizikos Negyvosios jūros rankraščiais. Nuo 1986 metų Prinstono universiteto (JAV) leidykla ir Hebrajų universitetas (Izraelis), kuriam Albertas Einsteinas perleido savo autoriaus teises, užsiėmę milžinišku darbu – ištirti net 80 000 dokumentų, kuriuos sukūrė A. Einsteinas, rašo nytimes.com.
Nuo penktadienio, kuomet pristatyta svetainė „Digital Einstein“, kiekvienas, turintis interneto prieigą, galės perskaityti A. Einsteino laiškus, straipsnius, atvirukus, užrašus ir dienoraščius, kuriuos po mokslininko mirties 1955 metais pavyko rasti Prinstono universiteto ir kituose archyvuose, palėpėse, batų dėžėse ir visose kitose vietose.
Projektas „The Einstein Papers Project“, kuriam vadovauja Kalifornijos technologijų instituto fizikos ir mokslo istorijos profesorė Diana Kormos-Buchwald, jau publikavo 13 tomų iš numatytų trisdešimties.
Publikuotuose tomuose – storose knygose su kietais juodais viršeliais – yra apie 5000 dokumentų, kurie pasakoja A. Einsteino gyvenimo istoriją iki maždaug 1923 metų, kuomet jam sukako 44 metai. Išleistas ir atskiras rinkinys su baltais minkštais viršeliais – šiuose tomuose A. Einsteino popieriai išversti į anglų kalbą. O Hebrajų universiteto Einsteno archyvuose galima peržvelgti didžiosios dalies mokslinio popierių bei laiškų suskaitmenintas versijas.
Naujosios „Digital Einstein“ svetainės lankytojai galės rinktis kuria kalba – anglų ar vokiečių – nori skaityti raštus. Galima bus peržiūrėti ne tik traktatus, susijusius su fizika, bet ir meilės laiškus, jo skyrybų laišką, mokyklos užrašus, dienoraštį, kuriuo mokslininkas naudojosi vystydamas bendrąją reliatyvumo teoriją ir laiškus geriausiam draugui Michele Besso. Kaip ir daugelis kitų dvidešimtmečių studentų, A. Einsteinas buvo linkęs į savo gyvenimo sureikšminimą: savo sesei Majai jis rašė: „Jei visi gyventų tokį gyvenimą, kaip aš, tai net novelių rašyti nereikėtų“. Tik šiuo atveju jis, pasirodo, buvo teisus.
Keturioliktasis A. Einsteino raštų tomas su daugiau nei 1000 dokumentų bus išleistas sausį.
