Mokslininkai išsiaiškino, kad Žemėje nukritusiame Tisinto meteorite rasti organinių molekulių pėdsakai, greičiausiai yra biologinės kilmės. Atliktos analizės rezultatai atgaivina gyvybės egzistavimo Marse debatus, mano mokslininkai.
Tissint meteoritas nukrito 2011 metais, Maroko teritorijoje esančioje dykumoje. Sužinoję cheminę jo sudėtį, mokslininkai gana greit padarė išvadą, kad Tisinto kilmė marsietiška.
Pagal labiausiai tikėtiną versiją, būsimasis meteoritas, gulėjęs po marsietišku gruntu, Raudonąją planetą paliko po jos susidūrimo su milžinišku asteroidu. Įgavęs Marso traukai nugalėti pakankamą greitį, Tisintas leidosi į kosminę kelionę ir laikui bėgant, atsidūrė pakankamai arti Žemės, kad ši jį pritrauktų.
Nuostabiu Tisinto tyrinėjimo atradimu tapo organinių junginių pėdsakai giliai meteorito viduje. Tolesni tyrimai parodė, kad jų kilmė absoliučiai tiksliai nežemiška, ir objekto viduje buvo įkalinti dar prieš šiam išskriejant iš Marso. Didžiausi debatai po to kilo dėl to, ar Tisintе rasti organiniai junginiai yra biologinės kilmės.
Naujas tyrimas, atliktas tarptautinės mokslininkų komandos, rodo, kad tokios kilmės tikimybė pakankamai didelė. Atlikę detalią meteorite rastų anglies junginių analizę, mokslininkai iš Europos, Kinijos ir Japonijos priėjo išvados, kad organika į jį pakliuvo su gruntiniu vandeniu, o jos sudėtyje esančios anglies kilmė ne magminė ir ne atmosferinė, o greičiausiai – biologinė.
Tai patvirtina, pavyzdžiui, anglies-13 ir anglies-12 santykis. „Phoenix“ ir „Curiosity“ aparatais gauti duomenys liudija, kad Marso atmosferoje šis santykis ženkliai didesnis, nei Tisinto viduje. Šios proporcijos skirtumas idealiai atitinka Žemės rezultatus, o būtent, tarp anglies santykio žemiškame ore ir biologinės kilmės anglies pavyzdžiuose.
Nors mokslininkai gautus rezultatus ir vadina įrodymais, vienareikšmiškų išvadų, jų žodžiai tariant, daryti neverta.
