Identifikuoti mįslingų, bet potencialiai labai svarbios mokslinės informacijos galinčių suteikti didelės energijos dalelių neutrinų šaltinius galbūt pagelbės vieni nuožmiausių visatos objektų, skelbia phys.org. Modernių kosminių teleskopų flotilė (3 orbitiniai rentgeno spindulių teleskopai) ir antžeminė, tiksliau, poledinė Antarktidoje įrengta neutrinų gaudyklė „IceCube Neutrino Observatory“ surinko duomenų, kurie leidžia manyti, kad ypač didelės energijos neutrinus į visatos gelmes skleidžia čia pat, mūsų galaktikoje esantis kosminis objektas.
Neutrinai yra velniškai sunkiai aptinkamos dalelės. Tai sietina su jų kilme. Mokslininkai linkę manyti, kad neutrinai yra nuožmiausių visatos reiškinių – gama žybsnių, galaktikų susidūrimų, juodųjų bedugnių apylinkėse ar aktyvios žvaigždėdaros regionuose vykstančių procesų vaisiai.
Kaip tik iš tokių mums žinomoms gyvybės formoms pragariškų vietų savo nesustabdomą kelionę į visatos gelmes ir pradeda ypač daug energijos savyje turinčios subatominės dalelės neutrinai. Jos neturi krūvio, beveik neturi masės ir sugeba nesustabdomai keliauti net ir kiaurai planetas, žvaigždes ir kitokius medžiagos telkinius. Kitaip tariant, tai – bene diplomatiškiausios subatominio lygmens dalelės: nors jose slypi didžiulė energija, jis niekam nekliūna, o ir pačios neprisiprašo nemalonumų. Todėl sustabdyti, pagauti jas yra žvėriškai keblu.
Modernių kosminių teleskopų flotilė (3 orbitiniai rentgeno spindulių teleskopai) ir antžeminė, tiksliau, poledinė Antarktidoje įrengta neutrinų gaudyklė „IceCube Neutrino Observatory“ surinko duomenų, kurie leidžia manyti, kad abejinguosius neutrinus į visatos gelmes deleguoja vienas mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje reziduojantis objektas – supermasyvi juodoji bedugnė.
Jei mokslininkams pavyks patvirtinti užfiksuotus stebėjimus, tai bus pirmas kartas, kai bus aptikta, kad neutrinai sklinda iš juodosios skylės.
Žurnale „Physical Review D“ publikuotame straipsnyje Viskonsino-Madisono universiteto fiziko Yango Bai vadovaujama mokslininkų grupė pranešė apie statisiškai reikšmingas koreliacijas tarp „IceCube“ ir rentgeno teleskopų stebėjimo duomenų. O stebėjo šie instrumentai rentgeno žybsnius, atsklidusius iš Šaulio A* - mūsų galaktikos centre tūnančio objekto, kuris, kaip manoma, yra supermasyvi juodoji bedugnė.
„Aptikome užuominą, kad „IceCube“ sugauti neutrinai yra susiję su šviesos ir rentgeno šaltiniu“, - sakė Y. Bai.
Pernai minėto universiteto tyrėjai „IceCube“ detektoriumi aptiko 28 ypač didelės energijos neutrinus. Tai buvo pirmas kartas, kai tyrimų instrumentais pavyko užfiksuoti iš nežemiškų šaltinių atskriejusias subatomines daleles. Anksčiau ne tokios didelės energijos neutrinų buvo aptikta sklindant iš supernovos 1987a.
Anot Y. Bai ir kolegų, viena iš tų ypač daug energijos turėjusių dalelių aptikta praėjus vos kelioms valandoms po ryškaus, trumpalaikio rentgeno žybsnio, užfiksuoto Šaulio A* apylinkėse. Žybsnį užfiksavo orbitinis rentgeno teleskopas „Chandra Observatory“. Kiti du „IceCube“ identifikuoti atvejai sutapo su kosminių teleskopų „Swift“ ir „NuSTAR“ (Nuclear Spectroscopic Telescope Array) stebėjimų duomenimis. Visi jie byloja, kad ypač didelės energijos neutrinai gali būti kildinami iš juodųjų bedugnių apylinkėse vykstančių procesų.
„IceCube“ ir kosminių rentgeno teleskopų stebėjimo duomenų sutapimas nėra atsitiktinis ir leidžia manyti, kad ypač didelės energijos neutrinais mūsų galaktiką ir visatą apšaudo nuožmus pabūklas pačiame Paukščių Tako centre – supermasyvi juodoji bedugnė, pavadinimu Šaulio A*“, - tyrimo ataskaitoje reziumuoja autoriai.
