Pasak fizikų, mes apie supantį pasaulį žinome tiek mažai, jog visai gali būti, kad mūsų trimatė aplinka iš tiesų yra tik iliuzija, o mes iš tiesų esame dvimatės hologramos gyventojai, rašo theverge.com.
Kažkaip neramu darosi pagalvojus, jog mūsų aplinkos suvokimas yra visiškai klaidingas, tačiau fizikams tokia idėja nėra svetima jau ganėtinai ilgai. Deja, ilgą laiką neturėjome galimybių patikrinti, ar Visata yra dvimatė, ar trimatė. Bet dabar galų gale į klausimą, kaip Visata saugo informaciją, su kuria sąveikaujame kasdien ir ar mes gyvename hologramoje, gali būti atsakyta neabejotinai – atsakymą pateiks Fermi nacionalinėje laboratorijoje (JAV) atliekamas eksperimentas.
„Tūkstančius metų galvojome, jog erdvė yra sudaryta iš linijų ir taškų. Bet gal tai visai nėra teisinga – gal mes sudaryti iš bangų. O jeigu taip, vadinasi, yra fundamentali riba, nustatanti, kiek mes galėsime išmatuoti, pagalvoti ar padaryti“, – sakė Fermi laboratorijos Dalelių astrofizikos centro direktorius Craigas Hoganas.
Jį sudaro du didelio intensyvumo lazerių spinduliai – kiekvienas jų prilygsta maždaug 200 000 lazerinių rodyklių. Šie spinduliai yra suskaidyti ir paleidžiami lygiagrečiai dviem 40 metrų ilgio rankovėmis. Eksperimento esmė – kai rankovės galą pasiekęs ir atsispindėjęs spindulys antrąkart pasiekia spindulių skaidytuvą, tas skaidytuvas gali šiek tiek pasijudinti ir dėl to susijungusio spindulio ryškis gali svyruoti. Jei taip nutiks, vadinasi, erdvė tikrai vibruoja, tarsi banga – dvimatė banga jei tiksliau – o spindulio skaidytuvas nešamas kartu su šia banga.
Toks rezultatas fundamentaliai pakeistų mūsų pasaulio suvokimą, nes tai reikštų, jog informacija apie mūsų Visatą yra saugomas mažose dvimatėse dalelėse, kurios yra apie 10 trilijonų kartų mažesnės už atomus. „Jeigu apie realybę galvotumėte kaip apie gigantišką kompiuterį, tai tame kompiuteryje yra viskas. Bendras informacijos kiekis yra baigtinis. Galų gale bus pasiekta riba, kiek ir ko mes galime išmatuoti, pagalvoti ar padaryti“.
Jei iš tiesų gyvename dvimačiame pasaulyje, nežinia, kaip tai gali pakeisti žmonių gyvenimus. „A. Einsteino erdvės ir laiko teorija dabar yra užkoduota kiekvieno žmogaus išmaniajame telefone, tačiau tam prireikė beveik šimtmečio“, – sakė C. Hoganas. Kol kas mokslininkai linkę savo dėmesį sutelkti į vykdomą eksperimentą: analizuoti grįžtančios šviesos svyravimus. Jei šis eksperimentas pasitvirtins, apie žmonių gyvenimų keitimą bus galima pasvarstyti vėliau. „Per metus turėtume sužinoti, ar toks efektas iš tiesų egzistuoja“.
