Nuo mirtino saulės vėjo ir gama spindulių žybsnių Žemę saugantis magnetinis laukas intensyviau silpsta jau pastaruosius 6 mėnesius. Apie tai byloja ESA palydovinės sistemos „Swarm/ duomenys. Vis dėlto labiausiai nerimą kelia tai, kad magnetosfera dabar silpsta 10 kartų sparčiau nei manyta iki šiol, informuoja „LiveScience.com“.
Didžiausia magnetinio lauko skylė (600 000 km skersmens) žioji virš vakarinio pusrutulio. Tiesa, trijų „Swarm“ palydovų magnetometrai rodo, kad virš kai kurių kitų planetos teritorijų (pvz., virš pietinės Indijos vandenyno dalies) magnetinis laukas sustiprėjo.
ESA palydovinės sistemos „Swarm“ duomenys,
kad pastaruosius 6 mėnesius emę saugantis magnetinis laukas silpsta stipriau.
Mėlyna spalva žymimos magnetinio lauko silpimo vietos, rausva - stiprėjimo.
©ESA
Kodėl magnetinis laukas jau pusę metų silpsta, mokslininkai konkretaus atsakymo nepateikia. Labiausiai tikėtina, kad šie procesai vyksta dėl netolimoje ateityje vietomis susikeisiančių Žemės magnetinio lauko polių, teigia ESA „Swarm“ misijos specialistas Rune Floberghagenas. Dabar magnetinis šiaurės polius juda Sibiro link.
„Magnetinio lauko vertimasis nėra momentinis, jis gali trukti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių metų, – „LiveScience.com“ aiškino mokslininkas. – Žemės praeityje tai yra įvykę daugybę kartų.“
Magnetinis laukas verčiasi kartą per maždaug keletą šimtų tūkstančių metų. Tada magnetiniai poliai susikeičia vietomis ir šiaurė rodoma pietų kryptimi, o pietūs – šiaurės. Nors magnetinio lauko pokyčiai šio proceso metu yra normalus reiškinys, „Swarm“ palydovų duomenys byloja, kad magnetinis laukas silpsta gerokai sparčiau nei iki šiol. Anksčiau buvo manoma, kad per 100 metų magnetosfera nusilpsta maždaug 5 proc., bet naujausi stebėjimai atskleidė, kad dabar tais 5 proc. magnetinis laukas nusilpsta ne per 100, o tik per 10 metų. Kitaip tariant, Žemės magnetinis skydas silpsta 10 kartų sparčiau. Tad ir magnetinio lauko vertimasis, savo ruožtu, baigsis ne po maždaug 2 000 metų, kaip buvo prognozuojama iki šiol, o anksčiau.
Tyrėjai tikisi, kad „Swarm“ būsimi duomenys leis mokslininkams suprasti, kodėl magnetinis laukas pradėjo intensyviau silpti.
Vis dėlto panikuoti dėl katastrofinių silpstančios magnetosferos pasekmių žmonijos civilizacijai nėra pagrindo. Per pastaruosius magnetinio lauko vertimusis masinių gyvybės išmirimų ar žalingos spinduliuotės poveikio pėdsakų nepastebėta. Tiesa, tyrėjai mano, kad didžiausia grėsmė gali iškilti palydovinėms ryšio sistemoms ir elektros jėgainėms.
Žemės magnetinis laukas yra tarsi gigantiškas nematomas burbulas, dengiantis planetą nuo kenksmingų saulės vėjo gūsių ir kosminės spinduliuotės. Magnetinį lauką generuoja didžiulis Žemės branduolys iš išsilydžiusios geležies ir kitų metalų. Kai kurios magnetinio lauko teritorijos stiprėja ar silpsta dėl išsilydžiusio metalinio Žemės branduolio judėjimo. Kai kurioje nors branduolio vietoje temperatūra krinta, ten išsiskiria mažesni krūvį turinčių dalelių srautai ir magnetinis laukas toje vietoje silpsta.
„Swarm“ palydovai fiksuoja ne tik Žemės magnetinio lauko, bet ir branduolio, mantijos, plutos signalus, stebi okeanų būklę. Surinktus duomenis mokslininkai tikisi panaudoti tobulesnių navigacinių sistemų kūrimui, žemės drebėjimų prognozavimui, naudingųjų žemės išteklių paieškoms.
