NASA palydovas „Swift“ gretimoje Andromedos galaktikoje užfiksavo didelį sprogimą. Toks sprogimas, vadinamas gama spindulių pliūpsniu (angl. Gamma Ray Burst, GRB) yra vienas iš galingiausių Visatoje.
Tiksli jų priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tokie sprogimai įvyksta, susidūrus dviems neutroninėms žvaigždėms. Neutroninės žvaigždės – tai masyvių, maždaug Saulės masės žvaigždžių, branduoliai, susispaudę į keliolikos kilometrų dydžio rutulį. Susiliejus neutroninėms žvaigždėms, įvyksta toks galingas sprogimas, kad jis gali būti užfiksuotas visoje Visatoje.
Jei toks sprogimas įvyktų kiek arčiau, ne kaimyninėje, bet mūsų galaktikoje, jis galėtų sukelti masinį gyvybės išnykimą Žemėje. Visa laimė, kad tokie sprogimai yra reti.
Deja, šį kartą astronomams kiek nepasisekė – observatorija, kurioje būtų galima užfiksuoti šio sprogimo sukeltas gravitacines bangas, kurias numatė Einšteino reliatyvumo teorija, tačiau kurių kol kas nepavyko tiesiogiai užregistruoti, LIGO (angl. Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory, Lazerinės interferometrijos gravitacijos bangų observatorija) šiuo metu yra atnaujinamas ir neveikia. O gaila, tai galėjo būti Nobelio premijos vertas atradimas.
Šiuo metu visame pasaulyje teleskopai yra nukreipiami į Andromedos galaktiką, norint kuo daugiau sužinoti apie šį itin retą reiškinį, įvykusį už 2,5 milijono šviesmečių.
Ši animacija demonstruoja dviejų neutroninių žvaigždžių susiliejimą ir sprogimą.
