Mokslininkų komanda, vadovaujama Ivano Ramirezo iš Teksaso universiteto nustatė, kad žvaigždė HD 162826 susiformavo iš tokių pat dujų, kaip ir Saulė. Šis atradimas leis mokslininkams atrasti daugiau panašių žvaigždžių ir geriau suprasti, kaip susiformavo Saulė ir gyvybė Žemėje. O galbūt net ir nežemišką gyvybę, praneša phys.org.
„Jeigu nustatysime, kurioje mūsų galaktikos vietoje susiformavo Saulė, galėsime nustatyti ir ankstyvas jos susiformavimo sąlygas. Tai padės geriau suprasti, kodėl mes esame čia“, – sako I. Ramirezas.
Be to, egzistuoja ir nedidelė tikimybė, kad iš tokių pat dujų susiformavusias žvaigždes galėtų supti gyvenamos planetos. I. Ramirezas sako, kad ankstyvomis dienomis po susiformavimo susidūrimai galėjo atskirti planetų dalis, o jos galėjo keliauti tarp saulės sistemų ir netgi atnešti gyvybę į Žemę.
„Galima manyti, kad Saulės „sesės“ būtų pirminės kandidatės nežemiškai gyvybei“, – sako I. Ramirezas.
Jo atrasta žvaigždė HD 162826 yra 15 proc. masyvesnė už mūsų Saulę. Ji įsikūrusi 110 šviesmečių nuo mūsų planetos Heraklio žvaigždyne. Plika akimi ji nematoma, tačiau gali būti nesunkiai pastebėta prastais žiūronais. Ji yra šalia ryškio žvaigždės Vegos.
Kol kas nežinoma, ar saulės „sesė“ gali turėti gyvenamų planetų. Tačiau dėl laimingo atsitiktinumo, mokslininkai šią žvaigždę stebėjo pastaruosius 15 metų. Abejojama, kad aplink šią planetą galėtų suktis „karštaisiais jupiteriais“ vadinamos dujinės planetos, tačiau neaišku, ar aplink ją gali suktis mažesnių planetų.
Žvaigždės, kuri susiformavo iš tokių pat dujų kaip Saulė, atradimas intriguoja, tačiau mokslininkai turi ir ambicingesnių planų – naudodami duomenis iš palydovų, tokių kaip Europos kosmoso agentūros „Gaia“, sudaryti visą Saulės „sesių“ žemėlapį.
