Tarptautinė astronomų grupė pranešė atradusi pirmąjį potencialų kandidatą į egzomėnulius, už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų gamtinius palydovus. Deja, tai patvirtinti dėl naudoto stebėjimo būdo neįmanoma, pranešė „Space.com“.
Pasitelkę gravitacinio mikrolęšio metodą, astronomai Australijoje ir N. Zelandijoje įrengtais teleskopais stebėjo toli nuo Žemės esančius objektus, kurie galėjo būti arba milžiniška Jupiterio tipo planeta ir šalia jos skriejantis akmeninis mėnulis, arba tolima blanki žvaigždė su aplink ją besisukančia planeta, kurios masė maždaug 18 kartų didesnė už Žemės, sakoma pranešime.
Gravitacinio mikrolęšio metodas remiasi šviesos iš tolimo kosminio objekto „užlinkimu“ už masyvaus arčiau esančio objekto stebint iš Žemės perspektyvos. Artimesniojo dangaus kūno gravitacinis laukas išlenkia ir sustiprina iš tolimo objekto sklindančią šviesą veikdamas tarsi lęšis. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tolimasis objektas turi aplink jį skriejantį palydovą, kurio masė sudaro apie 0,05 proc. jo paties masės. „Gali būti, jog šią mikrolęšio sistemą sudaro planeta ir jos mėnulis, ir jei tai tiesa, tai būtų nuostabus visiškai naujo tipo sistemos atradimas“, – teigia NASA Egzoplanetų tyrimo programos mokslinis vadovas Wesas Traubas.
Tačiau, pasak jo, tai gali būti ir labiau astronomams įprastas tolimos žvaigždės ir aplink ją skriejančios planetos variantas. Deja, ką pavyko atrasti šią MOA-2011-BLG-262 mikrolęšio sistemą stebėjusiems astronomams, taip ir liks nežinoma, nes vadinamieji mikrolęšio sistemos įvykiai yra atsitiktiniai, todėl pakartotinai jų stebėti neįmanoma, sakoma pranešime.
„Mes nebeturėsime kitos galimybės dar kartą stebėti šį kandidatą į egzomėnulius, bet galime tikėtis daugiau tokių netikėtų atradimų, kaip šis“, – vylėsi Notre Dame universiteto (JAV) mokslininkas Davidas Bennettas. Jo ir kolegų atlikto stebėjimo rezultatai paskelbti žurnale „Astrophysical Journal“.
