Rusijos mokslininkai pasiūlė originalią kosminę lynų ir gervių sistemą, padėsiančią efektyviau vykdyti Mėnulio paviršiaus tyrimus, praneša šios šalies naujienų agentūra „Interfax“.
Rusijos kosminiai aparatai iš Mėnulio į Žemę galės pargabenti du kartus daugiau jo paviršiuje tyrimams paimtų mėginių panaudojus naują orbitinę trosų ir gervių sistemą, pareiškė Centrinio mašinų gamybos mokslinių tyrimų instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Ana Danilenko.
Kalbėdama Maskvos valstybiniame N. Baumano technikos universitete, ji sakė, kad ši sistema naudotų aplink Mėnulį skriejančią kosminę stotį. Joje būtų įrengta trosų sistema, kuri gali pasisukti žemyn, pačiupti nuo Mėnulio paviršiaus kylantį kosminį aparatą ir elektrine gerve pritraukti jį prie kosminės stoties.
Po to sistema pasisuktų 180 laipsnių kampu ir paleistų trosą su pačiuptu objektu į viršų: taip kosminis aparatas būtų išvestas į skrydžio link Žemės trajektoriją. Mokslininkės teigimu, orbitinių lynų technologijos taip pat galėtų būti naudojamos vykdant transportavimo operacijas Žemės grupės planetų traukos sferose.
„Naudojant orbitinių trosų sistemą į Žemę grąžinamo kosminio aparato masę būtų galima padidinti 765–1500 kg tuo atveju, kai pradinė jo masė skrydžio pro Žemę trajektorijoje būtų 5500 kg“, – sakė ji. Pasak mokslininkės, tam naudojamų kosminių lynų ilgis galėtų siekti 550 kilometrų. Jie būtų gaminami iš kevlaro, o lyno storis būtų vos 1,5 milimetro.
