Leisdami laiką internete, galite naikinti savo gebėjimą įsiminti vertingą informaciją. Taip teigia Stokholmo Karališkojo technologijų instituto mokslininkas Erikas Fransenas. Net vienas ilgesnis prisėdimas prie Facebook jau padaro neigiamą poveikį atminčiai – žmogaus smegenys gali būti perpildytos informacijos, matomos kompiuterio ekrane.
Švedijos tyrėjai telkė dėmesį ties žmogaus trumpąją atmintimi, siekdami išsiaiškinti, kaip galima atgaivinti pažeistus neuronus. Pasak E. Franseno, informacijos pertekliumi sujaukti smegenis galima per vieną įprastinį socialinių tinklalapių panaršymą. Naršymo efektas toks, jog vis mažiau informacijos iš trumpalaikės atminties persikelia į ilgalaikę atmintį. „Trumpalaikė atmintis leidžia mums filtruoti informaciją, ir atrasti tai, ko mes ieškome. Tai suteikia mums galimybę naršyti internete bei įsiminti rastus dalykus. Tačiau ši talpykla nėra beribė“, – teigė mokslininkas.
Ankstesni tyrimai jau yra atskleidę, jog trumpalaikė atmintis turi savo limitus. Bet kuriuo metu, ji gali apdoroti 3–4 vienetus informacijos. Kai bandome suvaldyti didesnį krūvį, mūsų gebėjimas apdoroti informaciją „užlūžta“.
„Naršydami „Facebook“, jūs savo smegenis apsunkinate daugybe matomos informacijos, ir padarote sunkiau atsiminti tai, ko reikia – teigė E. Fransenas. – Nuolat bandydami į trumpalaikę atminti „įrašyti“ tiek daug informacijos, jūs ir žalojate smegenų gebėjimą apdoroti informaciją.“
„Nors mums tai gali pasirodyti kaip laiko švaistymas, tačiau smegenims kartais reikia patekti į mažiau aktyvią būklę, kurios metu jos apdoroja informaciją, perkelia ją iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę. Kai įvairiomis technologijomis perkrauname smegenis, verčiame jas dirbti viršvalandžius, jos nebeturi laiko kada apdoroti informaciją, ir tiesiog nebegali tinkamai funkcionuoti“, – aiškino E. Fransenas.
Tiems, kurie pervargus nori „perkrauti“ savo smegenis, E. Fransenas siūlo pratimus, kuriais galite sumažinti smegenų „pavarą“. Vienas iš paprasčiausių – gilaus kvėpavimo pratimas.
„Suraskite laiko bent 5 minutėms atsitraukti nuo to, ką darote, ir verčiau sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą. Sėdėkite tiesiai, užmerktomis akimis, padėję rankas ant pilvo. Lėtai įkvėpkite per nosį, jausdami (įsivaizduodami) oro kelionė per kūną iki smegenų. Taip pat darykite iškvėpdami per burną“, – pataria E. Fransenas.
Taip pat rekomenduojama užsiimti meditacija ir panašiais pratimais, kurie gali sumažinti stresą ir, apskritai, pagerinti savijautą.
